Kardas „kościuszkόwka“

Rezervuoti vizito laiką
Užsakyti geros kokybės skaitmeninį vaizdą
Muziejus Vytauto Didžiojo karo muziejus
Fondas pagrindinis
Eksponato tipas kardas 
Sritys istorija, karyba
Inventorinis numeris VDKM Gb 427
Matmenys ilgis (bendras) – 943 mm
ilgis (geležtės) – 827 mm
storis (geležtės ties kryžma) – 10,3 mm
plotis (geležtės ties kryžma) – 36 mm
masė – 0,78 kg
Medžiagos plienas  medis  aksomas 
Atlikimo, pagaminimo technika kalimas  pjovimas  šlifavimas  poliravimas 
Autentiškumas originalas 
Pagaminimo data XVIII a. pab.
Pagaminimo vieta Abiejų Tautų Respublika

Aprašymas

Eksponato aprašymas

Kardas „kościuszkόwka“, Abiejų Tautų Respublika, XVIII a. pabaiga. Kardas – kertamasis arba kertamasis duriamasis ginklas, daugiau ar mažiau lenkta, vienašmene geležte, atvira arba uždara rankena. Smūgis lenkta geležte iš kirčio pereidavo į pjovimą, kuris padidindavo ginklo efektyvumą. Įvairiuose kraštuose susiformavo tam tikri kardų tipai ir atmainos. Kardo kilmė yra rytietiška. Jį savo esme atitinkantys ginklai atsirado Azijoje tarp IV ir VI a. klajoklių tiurkų ir mongolų gentyse. VII–VIII a. kardai paplito pas Vidurinės Azijos ir Rytų Europos klajoklius. Šių ginklų raida Europoje susijusi su Turkija ir jos įtakoje buvusia  bei turkiškus kardus adaptavusia Vengrija, iš kur kilo ir daugeliui kalbų bendras ginklo pavadinimas (vengr. szabni – pjauti). XVIII–XIX a. Europos kariuomenių naudoti kardai buvo vidutiniškai išlenktomis geležtėmis, uždaromis rankenomis, kurias dengdavo masyvios, kiek griozdiškos gardos. Paradinių kardų paviršius buvo nikeliuojamas, chromuojamas, chemiškai ėsdinimas, graviruojamas, puošiamas kitais būdais išgaunamais ornamentais ir įvairiomis kompozicijomis. XVIII a., ypač pabaigoje, Abiejų Tautų Respublikoje buvo paplitęs kovinis kardas „kościuszkόwka“, kurio pavadinimas kilo iš 1794 m. sukilimui vadovavusio Tado Kosciuškos pavardės. Tai buvo lenkiškųjų kardų bruožus turintis ginklas, kurio efesas išsiskyrė kryžma pereinančia į lankelį užlenktą dviem stačiais kampais ir apsauginiu skydeliu (dažnais atvejais). Šio tipo kardais Lenkijoje ir Lietuvoje buvo ginkluoti pėstininkų ir artilerijos karininkai, kavalerijos daliniai, tarp jų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kavalerijos pulkai. XVIII a. pabaigoje–XIX a. pradžioje „kościuszkόwka“ buvo Italijoje organizuotų Jano Henryko Dombrovskio (Jan Henryk Dąbrowski) legionų ginkluotėje. 
Geležtė nežymiai lenkta, vienašmenė, su plačiu išilginiu grioveliu abiejose pusėse. Geležtės priekinė pusė su išplatėjimu (elmaniu). Geležtėje yra išgraviruoti įrašai ir papuošimai, skirti 1791 m. gegužės 1 d. konstitucijai atminti. Išorinėje pusėje tarp dekoro kompozicijų yra įrašai: Wolność / Polska. Vidinėje pusėje tarp dekoro kompozicijų yra pusnuogio vyro figūra su skydu, kuriame yra įrašas Dzien 3 maja 1791. Efesą sudaro kryžma pereinanti į apsauginį lankelį stačiais kampais, medinė rankena aptraukta rudos spalvos aksomu. Kryžma penties pusėje užriestu galu. Rankenos apačioje ir viršuje yra žiedai su keturiais, po du vienas šalia kito išsidėsčiusiais, grioveliais. Kryžmai trūksta šio tipo kardams charakteringo disko. Ginklas gautas iš grafienės Čapskienės 1933 m. Senojoje inv. knygoje yra įrašas: 1933 m. I 21 iš Čapskienės.

Kiti pavadinimai

Pagrindinis pavadinimas

Pavadinimas Kalba Tipas Data  
Kardas „kościuszkόwka“ daugiau informacijos...

Papildomi pavadinimai

Pavadinimas Kalba Tipas Data  
Sabre kościuszkόwka, the Poland-Lithuania Commonwealth, the late 18th century anglų kalba  daugiau informacijos...

Informacija apie aprašą

Duomenis pateikė Laurynas Tamulynas