Paieškos kriterijai:

  • Sritis: sausumos pajėgos
 
Objektai surūšiuoti pagal
   
  • Karvašas (Husarų šarvų)

    Karvašas (Husarų šarvų), XVII a. IV ketv. – XVIII a. I p.

    Husarų šarvų karvašas, Abiejų Tautų Respublika, XVII a. paskutinis ketvirtis–XVIII a. pirmoji pusė, vėlyvasis tipas. Sudarytas iš dviejų plieninių dalių, kurios yra sujungtos žalvariniais vyriais. Prie rankos karvašas fiksuojamas dviejų sagčių ir dviejų dirželių pagalba. Vyriai, sagtys ir dirželiai prie pagrindo pritvirtinti rozečių pavidalo kniedėmis. Karvašo apačia ir viršus papuošti žalvario skardos apvadais, kuriuose išgraviruoti augaliniai ornamentai ir išpjautos figūros. Viena alkūnės pusėje esančių figūrų yra širdelės pavidalo. Abiejų karvašą sudarančių dalių kraštai iš plaštakos pusės yra su užlanku į vidų ir išgaubimu į išorę.

  • Antkaklė (Husarų šarvų)

    Antkaklė (Husarų šarvų), XVII a. IV ketv. – XVIII a. I p.

    Husarų šarvų antkaklė, Abiejų Tautų Respublika, XVII paskutinis ketvirtis–XVIII a. pirmoji pusė, vėlyvasis tipas. Plieninė, poliruota, sudaryta iš dviejų, viršuje atlenktus kraštus turinčių, dalių, kurias jungia plieninės jungimo ir fiksavimo kniedės. Priekinėje plokštėje yra heraldiniai ženklai ir dekoro elementai, kurie suformuoti atitinkamų plokštelės sričių išgaubimo į išorę būdu. Kompozicijos centre yra sudėtingos formos heraldinis skydas su jame esančiu riterio kryžiumi. Skydo šonuose yra dvi kiek skirtingo dydžio žvaigždės. Plokštės viršuje prie kaklo yra išgaubimas sudarytas iš keturių pusrutulio formos dalių. Antkaklės viršutiniai ir apatiniai kraštai yra aprėminti juodos spalvos odine juosta, kuri prie pagrindo pritvirtinta plieninėmis riterio kryžiaus galvutes turinčiomis kniedėmis.

  • Antkaklė (Husarų šarvų)

    Antkaklė (Husarų šarvų), XVII a. IV ketv. – XVIII a. I p.

    Husarų šarvų antkaklė, Abiejų Tautų Respublika, XVII paskutinis ketvirtis–XVIII a. pirmoji pusė, vėlyvasis tipas. Plieninė, poliruota, sudaryta iš dviejų, viršuje atlenktus kraštus turinčių, dalių, kurias jungia plieninės jungimo ir fiksavimo kniedės. Galinės plokštelės šonuose yra sagtys. Priekinėje plokštėje yra ginkluotės kompozicija dekoruota žalvarinė plokštelė su išgraviruotu įrašu DEUS PROTECTORMS. Kompozicijos centre, po karūna, yra riterio kryžius. Plokštelės papuošimai yra reljefiniai, jų kontūrai išrėžti. Prie pagrindo plokštelė pritvirtinta keturiomis žalvarinėmis kniedėmis-rozetėmis. Antkaklės viršutinį ir apatinį kraštus puošia žalvarinės kniedės.

  • Nugaros šarvas (Husarų)

    Nugaros šarvas (Husarų), XVII–XVIII a.

    Husarų nugaros šarvas, Abiejų Tautų Respublika, XVII–XVIII a. Plieninis, poliruotas. Sudarytas iš stambios viršutinės plokštės ir trijų apatinių juostų. Šios dalys sujungtos kniedėmis (juostų šonuose yra plienines galvutes, centre – žalvarines galvutes turinčios kniedės). Viršutinė plokštė prie kaklo ir pažastų yra sustorinta užlenkus jos kraštus. Jos viršuje, centre yra iškaltos lotyniškos raidės C ir I. Šią plokštę įstrižai kerta keturios dviejų griovelių linijos (po dvi iš kiekvienos pusės), kurios sudaro ornamentinį kontūrą. Apatinė juosta apačioje išlenkta į išorę. Šarvas yra papuoštas žalvarinėmis rozetėmis (18 vnt.). Apatinės juostos kairėje pusėje ir viršutinės plokštės viršutinio krašto dešinėje pusėje yra šarvo nešiojimui skirtos sagtys. Apatinės juostos kairėje pusėje yra išlikęs medžiaginis diržas.

  • Kepurė, vokiečių kariuomenės kario-bermontininko

    Kepurė, vokiečių kariuomenės kario-bermontininko, 1919 m.

    Kepurė – be snapelio, pilkos spalvos vilnonio audinio, lankelis raudono vilnonio audinio, viršutinėje siūlėje įsiūtas raudonas vilnonis įsiuvas.Kepurės viduje – baltas medvilninis pamušalas su spaudu „B.J.A.VI.F.“. Kepurė su kokarda.

  • Švarkas, vokiečių kariuomenės kario – bermontininko

    Švarkas, vokiečių kariuomenės kario – bermontininko, 1919 m.

    Švarkas, pilkos spalvos vilnonio audinio, įliemenuotas, nugaroje, juosmens aukštyje, prisiūtas tokio pat audinio dirželis. Antpečiai prisiūti, smailasis galas prisegtas uniformine saga. Švarko priekyje –keturios kišenės su figūriniais antkišeniais, užsegamais metalinėmis uniforminėmis chaki spalvos sagomis.Švarkas susagstomas aštuoniomis metalinėmis chaki spalvos uniforminėmis sagomis su karūna. Prie trečios viršutinės kilpelės prisiūta muarinė Geležinio kryžiaus juostelė. Apykaklė – stati, su nedideliais atvartais, užsegama dviem metalinėmis kabėmis. Apykaklės atvartuose prisiūti skiriamieji antsiuvai. Rankovės – statytos, prisiūtais rankogaliais. Švarko viduje yra trys įleistos kišenės. Pamušalas – pilkos spalvos drobinio audinio

  • Milinė, vokiečių kariuomenės kario – bermontininko

    Milinė, vokiečių kariuomenės kario – bermontininko, 1919 m.

    Milinė – pilkos spalvos vilnonio audinio, nugaroje – klostė, užsibaigianti skeltuku su keturiomis mažomis uniforminėmis sagomis. Milinės nugaroje, juosmens aukštyje, dviem metalinėmis sagomis pritvirtintas tokio pat audinio dirželis. Milinė užsagstoma šešiomis metalinėmis chaki spalvos sagomis. Apykaklė su atvartais, žalsvai pilko vilnonio audinio, užsegama dviem metalinėmis kabėmis. Milinės priekyje – dvi įleistos kišenės su antkišeniais. Antpečiai prisiūti, smailasis galas prisegamas viena metaline uniformine saga. Rankovės – statytos, atverčiamais rankogaliais. Milinės viduje, iki juosmens, įsiūtas margas pusvilnonis pamušalas su viena įleista kišene krūtinės aukštyje.

     

     

  • Kardas husarų

    Kardas husarų, XVIII a.

    Kardas husarų, Abiejų Tautų Respublika, XVIII a. Geležtė vienašmenė, su plačiu išilginiu grioveliu abiejose pusėse, papuošta išgraviruotais ornamentais tarp kurių yra įrašas Vivat Hussar ir husarą primenantis raitelis (vilki dolomaną ir mentiką). Pentis ties plunksna plonesnė. Kryžma su ,,ūsais“, pereinanti į apsauginį lankelį. Abiejose kryžmos pusėse yra po šoninį lankelį. Rankena medinė dengta mėlynos spalvos audiniu, taisant apsukta siūlu. Vidinėje rankenos pusėje yra du raudonos spalvos dažais pavaizduoti ovalai.

  • Rytietiškas tridantis

    Rytietiškas tridantis, XVII–XVIII a.

    Rytietiškas tridantis, Rytų Azija (Kinija arba Korėja), XVII-XVIII a. Pagal antgalio formą ginklas priskirtinas prie daba rūšies tridančių. Plieninis ginklo antgalis sudarytas iš ilgesnės centrinės ir ta pačia kryptimi nukreiptų, trumpesnių šoninių geležčių. Pastarosios sudaro vientisą lanko formos dalį, kuri yra prijungta prie pagrindo užmaunant ant centrinės geležtės. Visos geležtės keturbriaunės. Mova ilga. Kaunamuosius elementus nuo movos skiria simetriškas daugiakampis. Antgalis nežymiai deformuotas, stokojantis simetrijos. Kotas tamsiai rudas, lakuotas, nėra originalus.

  • Alebarda

    Alebarda, XVIII a. 2 deš. – XVIII a. 4 deš.

    Alebarda, Šventoji Romos imperija, XVIII a. 2–4 dešimtmetis. Sudaryta iš plieninio antgalio, medinio koto ir plieninio galo sustiprinimo. Antgalis yra nedidelis, su gana plačiu ietigaliu, pusmėnulio formos kirviu ir kabliu. Prie antgalio kirvio ir kablio yra po dvi apskritimo formos skylutes. Antgalis yra graviruotas arba chemiškai ėsdintas. Kairėje antgalio pusėje pavaizduota: šešiakampė žvaigždė / Scipio / vyras vilkintis renesanso ir baroko epochos vaizduojamajame mene populiarų kostiumą, su špaga arba lazdele kairėje rankoje, dešinės rankos pirštu rodantis į savo galvą / batalinė kompozicija – patrankų vamzdžiai, vėliavos, trimitai, strėlių ar iečių antgaliai, uždarą šalmą primenanti figūra centre, šonuose gėlės. Dešinėje antgalio pusėje pavaizduota: karūna / dvigalvis erelis su stilizuotomis C raidėmis (viena pasukta į kitą pusę) sudarančiomis savotišką apskritimą kuriame yra romėniškas skaičius VI / batalinė kompozicija – patrankų vamzdžiai, vėliavos, būgnas centre, šonuose gėlės. C VI – Šventosios Romos imperatoriaus Karolio VI (1685–1740 m., valdė 1711–1740 m.) inicialai. Kaunamąją ginklo dalį su mova jungia plonas kakliukas. Mova su trim sudėtiniais žiedais bei apkaustais (ilgis – 26,8 cm), kurie prie koto pritvirtinti 7 vinimis (vienas vinis laiko atskirą fragmentą). Antgalis nežymiai sulenktas per kakliuką. Galo sustiprinimas yra kūgio formos. Kotas tamsiai rudos, pereinančios į juodą, spalvos, lakuotas.

  • Bardyšiaus antgalis

    Bardyšiaus antgalis, XVII–XVIII a.

    Bardyšiaus antgalis, Rusija, XVII–XVIII a. Antgalis nulūžusiu apatiniu apkaustu. Prie smaigalio ašmenys suformuoti iš abiejų pusių. Penties pusėje, virš movos yra netaisyklingos formos lanko išpjovimas. Mova su dvejomis tvirtinimui skirtomis skylutėmis abiejose pusėse.

  • Sunkusis minosvaidis Ehrhardt

    Sunkusis minosvaidis Ehrhardt, 1916 m.

    Artimas 1916 m. modeliui, kalibras – 250 mm, ginklo Nr. 1475. Ginklo vamzdžio karėje pusėje yra lentelė su įrašu: Rheinische Metallwaaren & Maschinenfabrik / Düsseldorf 1916 / System Ehrhardt / ... 1916 № 1475. Drūtgalyje yra įspaustas įrašas: Nr. 1475 / ... / 1916. 1919 m. šis ginklas Lietuvos kariuomenės buvo atimtas iš bermontininkų.

  • Rodomi įrašai nuo 1 iki 12
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 70