Paieškos kriterijai:

 
Objektai surūšiuoti pagal
     
  • Sunkusis kulkosvaidis ,,Hotchkiss“

    Sunkusis kulkosvaidis ,,Hotchkiss“, 1918 m.

    Sunkusis kulkosvaidis ,,Hotchkiss“, 1914 m. modelis, kalibras – 8 mm, ginklo nr. 45009, Prancūzija, 1918 m. Aušinamas oru, užtaisymas juostinis (kietoji juosta). Ginklo kūno kairėje pusėje, virš nuleistuko yra įrašai: MITRAILLEUSE AUTOMATIQUE HOTCHKISS / BREVETEE S.G.D.G. / CALIBRE 8 m/m. Ginklo kūno dešinėje pusėje, virš nuleistuko yra įrašai: № 45009 / 1918.

  • Kovinis kirtiklis

    Kovinis kirtiklis, XVII a.

    Kovinis kirtiklis, vientisas, plieninis. Vienas kaunamasis elementas (snapas) yra keturbriaunis, kitas, blogai išlikęs, turėjęs būti kirvuko formos. Rankena nuo likusios koto dalies atskirta apsauginio disko. Jos gale suformuotas rutulys. Kotas per puse ilgio yra susuktas. Rankenos danga neišlikusi.

  • Husarų krūtinšarvis

    Husarų krūtinšarvis, XVII a. IV ketv. – XVIII a. I p.

    Krūtinšarvis vėlyvojo tipo, be lenkimo linijos. Sudarytas iš stambios viršutinės plokštės ir keturių apatinių plokščių (juostų) aštrėjančiais viršutiniais kraštais. Šie segmentai sujungti plieninėmis kniedėmis, kurių galvutės yra dvejopos. Vienų kniedžių galvutės yra riterio kryžiaus pavidalo, kitų netaisyklingų apskritimų formos. Ir vienų ir kitų kniedžių galvutės yra papuoštos ratelių formos įspaudais. Abejose apatinės juostos pusėse yra sagtys, kurių tvirtinimo prie pagrindo elementai turi dantytus smailėjančius kraštus. Apatinis šios juostos kraštas nežymiai išlenktas į priekį. Viršutinės plokštės centre esantis žalvarinis riterio kryžius yra kiek netaisyklingos formos (stokojantis simetrijos), puoštas iškaltais primityviais geometriniais ornamentais, kuriuos sudaro kryžiaus formą atkartojantys išilginiais brūkšniai, į juos besiremiantys lankeliai bei kompozicijos centre esantys rateliai. Plokštės viršuje dešinėje ir kairėje pusėje yra stačiakampių formos iškirpimai skirti krūtinšarvio fiksavimui ant kūno. Krūtinšarvis su tamsiu odiniu pamušalu gaubiančiu vidinę jo pusę bei sudarančiu išorinės pusės aprėminimą. Prie pagrindo šis pamušalas pritvirtintas kryžiaus formos galvutes turinčiomis kniedėmis. Viršutinėje plokštėje po kryžiumi yra įlenkimas. Kryžiuje ir įlenkimo srityje yra įkirtimų žymių.

  • Husarų krūtinšarvis

    Husarų krūtinšarvis, XVII a. IV ketv. – XVIII a. I p.

    Krūtinšarvis, vėlyvojo tipo, plieninis, poliruotas, su lenkimo linija. Sudarytas iš stambios viršutinės plokštės ir trijų apatinių plokščių (juostų). Šie segmentai sujungti kniedėmis. Viršutinės plokštė prie kaklo ir pažastų yra užlenkta ir sustorinta. Apatinė juosta apačioje išlenkta. Krūtinšarvis yra papuoštas žalvarinėmis rozetėmis. Centre yra žalvarinis riterio kryžius banguotais kraštais. Apatinės juostos kraštuose yra sagtys skirtos krūtinšarvio fiksavimui prie kūno.

  • Buzdygano galva

    Buzdygano galva, XVII–XVIII a.

    Šešių plunksnų, kurių kiekviena turi po tris kaunamuosius elementus. Viršuje suformuotas šešiabriaunis smaigalys. Plunksnos papuoštos iškaltais ornamentais. Plunksnų kraštai ir paviršius tarp plunksnų dengtas geltono atspalvio metalu.

  • Šalmas ,,Papennheimer“

    Šalmas ,,Papennheimer“, XVII a. II p. – XVIII a. I p.

    XVII a. paplito su šyšaku tipologiškai siejamas vakarietiškas šalmas papenheimeris. Jo pavadinimas kildinamas iš žymaus Trisdešimtmečio karo laikų Šventosios Romos imperijos kariuomenės vado grafo Gotfrido Henriko Papenheimo (Gottfried Heinrich Graf zu Pappenheim) pavardės. Šio tipo šalmai buvo plačiai naudoti Trisdešimtmečiame ir Anglijos pilietiniame kare. Anglai vadino šį šalmą puodu su omaro uodega (lobster-tailed pot). Daugelio Europos valstybių kavalerijoje papenheimeriai buvo dėvimi ir XVII a. antrojoje pusėje, o kai kur ir XVIII a. pradžioje. Juos nešiodavo daugiausia kavalerija – raitieji arkebuzininkai, reitarai ir kirasyrai. Palyginti su ankstesniais uždarais kavalerijos šalmais, papenheimeriai užtikrindavo geresnį matomumą ir girdimumą. Tokie šalmai buvo dėvimi ir Lenkijos bei Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenių kavalerijoje arkebuzininkų ir reitarų. Maždaug Jono Sobieskio valdymo laikais (1674–1696) papenheimeriai paplito ir Lenkijos bei Lietuvos husarų vėliavose. Husarų karininkai ir draugai įprastai dėvėdavo brangesnius, puošnesnius šyšakus, o eiliniai (palydos raiteliai) dažnai nešiodavo papenheimerius, kurie atrodė žymiai kukliau. XVIII a. pirmojoje pusėje, Saksų valdymo laikais, kaip husarų nugaros sparnų pakaitalas, atsirado sparnuotieji husarų papenheimeriai, vadinami ir sparnuotaisiais šyšakais. Sparnuotieji papenheimeriai buvo nešiojami ne tik lenkų ir lietuvių husarų, bet ir jų vaidmenį iškilmėse kartais perimančių Saksonijos kavaleristų. Įprastas papenheimeris sverdavo tarp 1,4–1,7 kg, o sunkesnio sparnuotojo papenheimerio svoris kartais siekdavo apie 2,8 kg.

     

    Šalmas yra plieninis, juodintas (oksiduotas). Varpas pagamintas iš vienos plokštės. Varpo viršuje yra nedidelė apskritimo formos plokštelė su žiedu skirtu šalmo pakabinimui arsenale. Nuo varpo viršaus į apačią leidžiasi šešios briaunos suformuotos plokštės išgaubimo būdu. Abejose skruostų apsaugose yra po 7 simetriškai išdėstytas skylutes. Skruostų apsaugos prie varpo pritvirtintos kniedžių laikomais odiniais dirželiais. Snapelis – į priekį smailėjantis, pritvirtintas prie varpo kniedėmis. Nosalis tvirtinamas prie varpo laikikliu su įsukta sraigtine veržle. Žemyn nosalis nuleistas per snapelyje esančią angą. Sprando apsauga yra sudaryta iš 4 plokštelių, kurios sujungtos tarpusavyje ir pritvirtintos prie varpo kniedėmis bei odiniais dirželiais. Snapelio viršuje yra smailaus lapo formos išplatėjimas, kuriame yra L raidę primenantis simbolis, apačioje – kniedė. Prie skruostų apsaugų ir sprando apsaugos kraštų iš vidaus prikniedytas odinis dirželis. Skruostų apsaugų apačioje odinis dirželis sudaro kilpas. Aprašė V. Airini.

  • Karabinas Mosin-Nagant

    Karabinas Mosin-Nagant, 1909 m.

    1891/1907 m. modelis, kalibras – 7,62 mm, ginklo. Nr. 17859. Vamzdyje prie taikiklio yra: П apskritime / т / к / К apskritime / dvigalvis erelis / ИЖЕВСКİЙ Оружейный заводъ / 1909 г. / 17859 / Iževsko ginklų gamyklos žymuo / dvigalvis erelis. Spynos kūne yra Nr. 70250. Dėtuvės dangtelyje yra Nr. 34112. Buožės kairėje pusėje yra pritvirtinta žalvarinė lentelė su graviruotu įrašu: Šautuvas, kurį 1918 m. lapkričio m. 3 d. atsinešė savanoris įstojęs į 1 pėst. pulką.

  • Pistoletas titnagine spyna

    Pistoletas titnagine spyna, 1760 m.

    Pistoletas titnagine spyna, kalibras – 17 mm, Prūsija, Potsdamas, 1760 m. Apsodas medinis su profiliniais raižiniais. Kryptukas, grūstuvo tvirtinimo žiedai, priekinis apkaustas ir nuleistuko apsauga žalvariniai. Rankenos gale masyvus žalvarinis apkaustas. Viršuje žalvarinė plokštelė su monograma. Ant spynos plokštelės įrašas POTZDAMMAGAZ. Plokštelės apačioje SAD.

  • Karabinas titnagine spyna

    Karabinas titnagine spyna, XVIII a.

    Karabinas titnagine spyna, kalibras - 17,4 mm, Prūsija, Potsdamas, XVIII a. Apsodas medinis. Vamzdis tvirtintas vienu žiedu. Kryptukas ir nuleistuko apsauga žalvariniai. Buožės galas ir apsodas ties vamzdžio žiotimis apkaustyti žalvariu. Grūstuvas plieninis, o jo tvirtinimo žiedai žalvariniai. Kairėje ginklo pusėje diržo tvirtinimui skirtas plieninis strypas su kabliu. Ant spynos lentelės yra įrašas POTZDAMMAGAZ. Įrašas lentelės apačioje D…E. Buožės pade 2.EN.105.

  • Kardas husarų

    Kardas husarų, XVIII a.

    Kardas husarų, Abiejų Tautų Respublika, XVIII a. Geležtė vienašmenė, su plačiu išilginiu grioveliu abiejose pusėse, papuošta išgraviruotais ornamentais tarp kurių yra įrašas Vivat Hussar ir husarą primenantis raitelis (vilki dolomaną ir mentiką). Pentis ties plunksna plonesnė. Kryžma su ,,ūsais“, pereinanti į apsauginį lankelį. Abiejose kryžmos pusėse yra po šoninį lankelį. Rankena medinė dengta mėlynos spalvos audiniu, taisant apsukta siūlu. Vidinėje rankenos pusėje yra du raudonos spalvos dažais pavaizduoti ovalai.

  • Rytietiškas tridantis

    Rytietiškas tridantis, XVII–XVIII a.

    Rytietiškas tridantis, Rytų Azija (Kinija arba Korėja), XVII-XVIII a. Pagal antgalio formą ginklas priskirtinas prie daba rūšies tridančių. Plieninis ginklo antgalis sudarytas iš ilgesnės centrinės ir ta pačia kryptimi nukreiptų, trumpesnių šoninių geležčių. Pastarosios sudaro vientisą lanko formos dalį, kuri yra prijungta prie pagrindo užmaunant ant centrinės geležtės. Visos geležtės keturbriaunės. Mova ilga. Kaunamuosius elementus nuo movos skiria simetriškas daugiakampis. Antgalis nežymiai deformuotas, stokojantis simetrijos. Kotas tamsiai rudas, lakuotas, nėra originalus.

  • Karvašas (Husarų šarvų)

    Karvašas (Husarų šarvų), XVII a. IV ketv. – XVIII a. I p.

    Husarų šarvų karvašas, Abiejų Tautų Respublika, XVII a. paskutinis ketvirtis–XVIII a. pirmoji pusė, vėlyvasis tipas. Sudarytas iš dviejų plieninių dalių, kurios yra sujungtos žalvariniais vyriais. Prie rankos karvašas fiksuojamas dviejų sagčių ir dviejų dirželių pagalba. Vyriai, sagtys ir dirželiai prie pagrindo pritvirtinti rozečių pavidalo kniedėmis. Karvašo apačia ir viršus papuošti žalvario skardos apvadais, kuriuose išgraviruoti augaliniai ornamentai ir išpjautos figūros. Viena alkūnės pusėje esančių figūrų yra širdelės pavidalo. Abiejų karvašą sudarančių dalių kraštai iš plaštakos pusės yra su užlanku į vidų ir išgaubimu į išorę.

  • Rodomi įrašai nuo 13 iki 24
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 4015