« Atgal

Gelgaudiškio ir Merkinės kultūriniai kraštovaizdžiai Vytauto Didžiojo karo muziejuje

Tarpukariu iškilęs Vytauto Didžiojo karo muziejus puoselėja laisvės, tautiškumo ir tolerancijos idėjas Lietuvoje, o garsas apie jį pasiekia užsienio lietuvių bendruomenes visame pasaulyje. Tiesa, kartais ima atrodyti, kad žmonės Lietuvoje muziejais labiau domisi didžiuosiuose miestuose, o mažesnių miestelių ir kaimų gyventojai čia lankosi daug rečiau. Vytauto Didžiojo karo muziejus, norėdamas pritraukti daugiau lankytojų iš atokesnių Lietuvos regionų, prisijungė prie nacionalinio Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos ir Naisių kaimo bendruomenės inicijuoto ir vykdomo projekto „Mažoji Lietuvos kultūros sostinė" Muziejus planuoja susitikimus su mažosiomis kultūros sostinėmis. Pirmasis susitikimas vyko gegužės 13 d. Į jį atvyko dviejų sostinių atstovai: Merkinės ir Gelgaudiškio.


Mažoji kultūra skambanti garsiai


Kyla klausimas - kas gi yra tos mažosios kultūros sostinės? Geriau pagalvojus galbūt švystelės Telšiai, bet šis miestas yra Lietuvos kultūros sostinė 2016 metais. O gal Naisiai? Miestelis, kuriame buvo kuriamas serialas „Naisių vasara". Tai tikriausiai ir viskas.


Dideli miestai turi daug renginių. Vien praėjusį šeštadienį, gegužės 21 d., Kaunas šurmuliavo muzika (Gatvės muzikos diena), gyva istorija (Hanza dienos) bei nakčiai atgimusiais muziejais (Europos muziejų naktis). O kas tą dieną vyko Merkinėje? O Leliūnuose? Arba kas tą savaitgalį vyko Abromiškėse? Kur tokios informacijos ieškoti? Dar svarbiau - ar reikėtų apie tai žinoti, jeigu renginyje dalyvauti negalėsite? Mažosios kultūros sostinės idėja - didinti miestų kultūros ir mažosios kultūros tarpusavio integraciją. Svarbu paskleisti kuo daugiau informacijos apie mažųjų kultūros sostinių veiklą ir taip sukurti atsvarą didžiųjų miestų siūlomai veiklai.


Kultūriniai kraštovaizdžiai ir (padidėjęs) dėmesys mažiems miesteliams


Kasmet minimos Tarptautinės muziejų dienos (gegužės 18 d.) tema šiemet yra Kultūriniai kraštovaizdžiai, todėl muziejus siekia ne tik įsigilinti į mažesnių miestelių kultūrinius kraštovaizdžius, sužinoti, kuo jie gyvena, bet ir įsitikinti, ar jie žino, kas yra respublikinis Vytauto Didžiojo karo muziejus įsikūręs Kaune ir ką muziejus gali pasiūlyti mažesnių miestelių gyventojams.


Mažosios kultūros sostinės turi savo tinklalapį http://www.mazojikultura.lt/ . Kartkartėmis ir didžiuosiuose portaluose randame šiek tiek informacijos apie miestelius. Tačiau padėtis, regis, gerėja. Artėjant atkurtos valstybės šimtmečiui mažesni miesteliai jau tampa labiau žinomi. Portalo „15min" inicijuojamas multimedijos projektas „100 Lietuvų" tapo 2016 m. LOGIN laureatu ir įkvėpimu daugeliui pažinti kitokią Lietuvą. Projekto rengėjai tuoj pasieks pirmą dešimtadalį savo tikslo - bus aplankę ir skaitytojams pateikę 10 Lietuvos kaimų vaizdų ir netradicinių jų aprašymų. Projektas žinomas, o mažesni miesteliai ir kaimai yra patrauklūs ir įdomūs, kodėl apie juos tiek mažai žinome - jau kitas klausimas.


Merkinė ir Gelgaudiškis


Lietuvoje yra kiek daugiau nei 2,5 mln. žmonių, pasiskirsčiusių po 60 savivaldybių, kurių kiekvienoje yra vidutiniškai po 5-10 miestelių, aplink kuriuos yra nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų kaimų. Kiekviena vietovė svarbi, kiekvienas miestelis turi ką papasakoti. Tik tos istorijos ne visada turi galimybę būti išgirstos, o gal nėra klausytojų? Naisių kaimo inicijuotas projektas „Mažosios kultūros" sostinės stengiasi suteikti tokią galimybę, o klausytojų atsirado, kai Kultūros ministerija pernai paskelbė dešimt miestelių, kurie šiemet neša Mažosios kultūros sostinės titulus. Jie išsibarstę po visą Lietuvą: Josvainiai (Kėdainių r.), Gelgaudiškis (Šakių r.), Miežiškiai (Panevėžio r.), Žemaičių Kalvarija (Plungės r.), Šeduva (Radviliškio r.), Pagramantis (Tauragės r.), Juknaičiai (Šilutės r.), Merkinė (Varėnos r.), Alanta (Molėtų r.), Vepriai (Ukmergės r.). Į pirmą susitikimą Vytauto Didžiojo karo muziejuje sutiko atvykti dviejų sostinių - Merkinės ir Gelgaudiškio - atstovai. Su jais ir kalbėjomės apie mažosios kultūros sostinės titulą.


Ilgų aprašymų čia nebus, viską galima rasti vienu klavišo paspaudimu, arba - vienu apsilankymu bibliotekoje. Paminėtina tik tai, kad Mažosios Lietuvos kultūros sostinės tai nedideli miesteliai. Gelgaudiškis turi per 1800 gyventojų (kaip sakė Gelgaudiškio atstovė ponia Daiva - „jeigu vakar Jonas nenumirė"), o Merkinė - kiek daugiau nei 1200. Merkinė, miestelis Dzūkijoje, yra gal kiek labiau žinomas, nes ten stovi garsioji Merkinės piramidė, kurios lankyti žmonės atvyksta ir iš užsienio. Gelgaudiškis labiau žinomas tiems, kurie dažnai važiuoja iš Vidurio Lietuvos į Vakarų Lietuvą keliu palei Nemuną. Ten, artėjant prie Jurbarko, ir galima pamatyti Gelgaudiškį.

 

 

Iš Merkinės į muziejų atvyko nemaža delegacija. Tai nariai iš vietinės veiklos grupės, Merkinės kraštotyros muziejaus, kultūros namų, mokyklos ir savivaldybės. Delegacijos vadovas Arūnas Glavickas sakė, kad Merkinėje stengiasi daryti viską, kad žmones bent kiek nuo darbų atitrauktų, nors tai sudėtingas uždavinys. O renginių netrūksta - per mėnesį jų bent trys (renginių programa čia: http://bit.ly/1YEpiQW)


Plačiau apie Gelgaudiškio miestelį visai neseniai rašė muziejaus draugai portalas „Lietuvė" (visas straipsnis čia: http://bit.ly/1Ra2dzz ). Iš Gelgaudiškio į muziejų atvyko Diana Šležienė, vietos kultūros centro direktorė. Ji miestelio kultūros renginius organizuoja jau daug metų. Kaip ir Merkinėje, Gelgaudiškyje sudėtinga žmones pakelti nuo ūkio darbų ir pakviesti į renginius. „Jeigu renginyje dalyvauja jų vaikai, tada jis būna sausakimšas, kitu atveju - jeigu žmogui reikia sodinti cibulius, tai jis ir darys ir niekuo jo nesudominsi" - sakė ponia Diana. Visas kultūrinis gyvenimas Gelgaudiškyje sukasi aplink prašmatnų restauruotą dvarą. Ieškodamas informacijos apie Gelgaudiškį lankytojas be vargo jį ir jame vykstančių edukacijų aprašymus gali surasti.

 


Miesteliai gražūs, atnaujinti bendrų susibūrimų pastatai patrauks važiuojančio pro šalį akį. Bet renovacija nėra tas duomuo, kuris padėtų pritraukti lankytojų iš šalies.


Teoriniai turistai ir aptingę vietos verslininkai


Bendruomenės užsiėmusios, renginių gausu. Įdomu, kiek prie to prisidėjo mažosios kultūros sostinės titulas. Bendruomenių atstovai sutiko, kad tai garbingas titulas ir galbūt šiek tiek padidino vietos žinomumą, tačiau didesnio antplūdžio miesteliai kol kas nepajuto. Žinoma, vietovės gavo daugiau dėmesio iš Kultūros ministerijos, tačiau tai nepadeda laimėti finansavimo konkursų ar užtikrinti piginės paramos. Titulas lieka titulu, o pinigų veiklai ir „garsiems vardams" prisikviesti reikia ieškoti per rėmėjus. Dalis tokių rėmėjų yra buvę miestelių gyventojai, kurie nepamiršta gimtinės ir galimybių palaikyti bendruomenę ieško patys. Pinigų reklamai bendruomenės skirti negali, todėl galbūt ne visada apie juos išgirsta visa Lietuva.


Ir pačius vietinius žmones prisikviesti į renginius yra sudėtinga. Gelgaudiškyje dabar likusi tik pagrindinė mokykla, todėl sumažėjo ir galimybių į miestelio veiklas įtraukti vaikus. Įdomu tai, kad tradicijos vis dėl to mažesniuose miesteliuose palaikomos tvirčiau, nei mieste. Pasak Gelgaudiškio atstovės, prisidėti prie renginių veiklūs miestelio žmonės skuba patys, nes praeityje jų tėvai tai darė arba būdami moksleiviai juose dalyvaudavo.


Prisitraukti daugiau lankytojų trukdo dar ir vietinio verslo vangumas. Merkinės atstovai sakė, kad maitinimo įstaigos visiškai neišnaudoja atsivėrusių galimybių. Atvykę turistai susipažįsta su miesteliu, bet neturi kur pasėdėti, užkąsti, nes nėra nuolat veikiančios kavinės ar restorano. Nuomonei pritarė ir Gelgaudiškio atstovė. Gelgaudiškis nuo didžiųjų miestų yra toli, lankytojai galbūt ir norėtų apsistoti, tačiau apsistoti siūlančios įstaigos miestelyje nėra.

 

Abipusiai naudingas susitikimas


Reikia pripažinti, kad nedaug žinome apie mažųjų Lietuvos miestelių gyvenimą, tačiau negalime sakyti, kad juose niekas nevyksta. Juk būtent gražiajame Gelgaudiškio dvare prieš kelis metus buvo filmuojamas Lietuvos kino hitas „Tadas Blinda. Pradžia" (2011 m.) Sakote nežinote Merkinės? Tikrai esate girdėję apie Merkinės piramidę ir piliakalnius.


Po susitikimo svečiai pasiliko patyrinėti muziejų ir prisipažino nepamenantys, kada čia yra buvę. Muziejus taip pat džiaugiasi, galėdamas pristatyti savo veiklą. Karybos istorijos skyriaus vedėjas dr. Andriejus Stoliarovas ir Edukacijų ir lankytojų aptarnavimo skyriaus vedėja Vilija Sapjanskienė trumpai papasakojo, ką veikia jų skyriai, o susitikimą užbaigė ekskursija po muziejų. Bendruomenės nariai domėjosi galimybėmis atsivežti edukacines programas į mokyklas ir šventes, o muziejaus darbuotojai džiaugėsi galėdami jas pristatyti.


Proga išnaudota. Kituose susitikimuose tikimasi pamatyti daugiau bendruomenių, nebūtinai tituluotų Mažosios kultūros sostinėmis.


Bendruomenės, norinčios atvykti į susitikimą muziejuje, turėtų registruotis el. paštu: vdkaromuziejus@kam.lt