Pvz., tautodailė, istorijos muziejus, Čiurlionis, archeologija

  čepčius

Kepurėlė, dažniausiai dėvėta ištekėjusių moterų. Megztas, nertas arba siūtas. XVI a. nešiotas ir vyrų. Čepčiai buvo įvairių tipų ir brangumo. XIX a. plito dviejų tipų čepčiai: balti drobiniai, dažniausiai nerti (ilgainiui tapo naktiniais), ir šilkiniai, spalvingi, dažnai gėlėti su išaustais arba siuvinėtais raštais, puošti galionais, blizgučiais, aukso siūlais. Valstietės puošė karoliukais, mezginiais. Lietuvoje dėvėti iki XIX a. pab., kai kur (Dzūkijoje) ir XX a. pr. Čepčiumi puošiamasi per tautines šventes, koncertus.

Termino šaltinis (-iai):

Visuotinė lietuvių enciklopedija, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003, t. 4, p. 304.

Apibrėžimo šaltinis (-iai):

Visuotinė lietuvių enciklopedija, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003, t. 4, p. 304–305.

Šalutiniai terminai

čepčikas; čepčiokas; čepčiukas; čipkas; čiupčiukėlis; čepčiukas; karnetas; kepurėlė; šepšis; šepšius lietuvių kalba

Lietuvių kalbos žodynas: elektroninis variantas, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2005, http://www.lkz.lt (žiūrėta 2010 07 27).

čiepčius lietuvių kalba
čipčelis; čipčikas
Lietuvių etnografijos enciklopedinis žodynas, sud. Kulnytė B., Lazauskaitė E., Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2015.

Termino atitikmuo užsienio kalba

čepčius; chepchius: kind of cap worn by married women in Lithuania till the beginning of the 20th century. Knitted, crocheted or tailored it was sometimes worn by men as well. In the 19th century there were 2 types of čepčius: a white linen cap that later evolved into a night cap; and a colourful silk cap embelished with galloons, embroiderings and beads, worn mostly during national holidays and feasts. anglų kalba