Pvz., tautodailė, istorijos muziejus, Čiurlionis, archeologija

  ėdžios

Įrenginys gyvuliams šerti. Paprastai būna stacionarios arba kilnojamosios, vienpusės arba dvipusės, individualios arba grupinės. Pagal konstrukciją buvo tvorelinės arba dėžinės. Tvorelinėms naudotos tvorelės arba kopėčios iš stačiakampio rėmo ir ir į jį sukaltų virbų. Jų dydis ir tvorelės tankumas priklausė nuo pašaro stambumo ir šeriamo gyvulio. Buvo viengubos (tvorele atitveriamas tvarto, gardo kampas arba tvorelė atremiama į sieną) arba dvigubos (tvorelės sujungtomis apačiomis tvirtinamos ant kryžmai sukaltų kojų arba kabinamos). Dėžinės ėdžios smulkesniam pašarui kaltos iš lentelių.

Termino šaltinis (-iai):

Visuotinė lietuvių enciklopedija, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004, t. 5, p. 316.

Apibrėžimo šaltinis (-iai):

Visuotinė lietuvių enciklopedija, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004, t. 5, p. 316.

Lietuvių etnografijos enciklopedinis žodynas, sud. Kulnytė B., Lazauskaitė E., Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2015.

Šalutiniai terminai

drobynos; duoklės; ėdžia; kastės; kripės; prakartas; prakartė; redelės; užėdis; užgalvės; užgeldis; zalabas; zolabas; žalabas; žlabas; žluobas
Lietuvių etnografijos enciklopedinis žodynas, sud. Kulnytė B., Lazauskaitė E., Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2015.