• Nepriklausomybės metų ženklai

      Nepriklausomybės metų ženklai

      Vytauto Didžiojo karo muziejus pristato virtualią parodą „Nepriklausomybės metų ženklai“, skirtą atkurtos Lietuvos valstybės šimtmečiui bei Lietuvos muziejų kelio temai „Nepriklausomybės metų ženklai“. Parodoje per skirtingų muziejaus rinkinių eksponatus apžvelgiami tarpukario nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo ir gyvavimo akcentai. Parodoje pristatomi eksponatai liudija apie nacionalinės simbolikos įamžinimą įvairiuose pavidaluose. Parodoje pristatoma 1918–1940 m. laikotarpio autentiškos fotografijos, atvirukai, istoriniai XX a. 3–4 dešimtmečio daiktai, kuriuose įamžinti Lietuvos valstybingumo simboliai – Vytis, herbas, himno eilutės Lietuvos istorinė ir trispalvė vėliavos bei kiti valstybės simboliai ir heraldiniai ženklai.
      Parodoje pristatomos fotografijos liudija apie aktualius nepriklausomos Lietuvos epizodus – Steigiamojo seimo susirinkimą, gyventojų mitingus, Dainų šventę, Vytauto Didžiojo paveikslo kelionę per Lietuvą, Lietuvos kariuomenės savanorių ir kairų priesaikos momentus. Fotografinis paveldas liudija ir XX a. 3–4 dešimtmečio Lietuvos visuomeninių organizacijų – Lietuvos šaulių sąjungos ir Lietuvos skautų sąjungos gyvenimo epizodus, susijusius su valstybingumo ir pilietiškumo ugdymo veikla. Fotografijos bei kiti reliktai taip pat atskleidžia memorialinį paveldą, įamžinantį Lietuvos nepriklausomybę bei kovas už ją. Parodoje per fotografijas reprezentuojama XX a. 3–4 dešimtmečio Karo ( nuo 1936 m. –Vytauto Didžiojo karo) muziejus kaip pirmoji Nepriklausomybės kovų reliktų saugojimo institucija su jai priklausančiais memorialiniais objektais (Paminklas „Žuvusiems už Lietuvos laisvę“, Laisvės paminklas, muziejaus bokštas ir t. t.) bei Karo invalidų atliekamais vėliavų pakėlimo ir nuleidimo ceremonialais.
      Parodoje pristatomi valstybės simboliai-heraldiniai ženklai ir istoriniai reliktai su įamžintais lietuviškais simboliais: vėliava, herbai, Vyčiai, gairelės, antsiuvai, medaliai, apdovanojimai, mūsų nacionalinės valiutos – lito pavyzdžiai ir kiti daiktai.
      Išskirtinis parodos eksponatas – dailininko Petro Kalpoko paveikslas „Vytis“. Tai pirmasis Karo muziejaus eksponatas.
      Parodoje dar rodomi Spaudos rinkinio eksponatai liudija apie lietuviškų valstybingumo akcentų ir heraldinių ženklų įamžinimą atvirukuose, plakatuose. Tai leidžia svarstyti kaip Nepriklausomybės ženklai buvo populiarinami visuomenėje bei kokia buvo jų interpretacijų įvairovė.
      Tikimasi, kad ši Vytauto Didžiojo karo muziejaus virtuali paroda padės atsigręžti į nepriklausomą XX a. 3–4 dešimtmečio Lietuvą ir primins apie joje vyravusius valstybingumo simbolius, jų įamžinimo įvairovę, atskleis užfiksuotus esminių šalies valstybingumo ir visuomeniškumo momentus.

Parodos objektai

   
  • Vėliava, Lietuvos Respublikos. XX a. 4 dešimtmetis

    Vėliava, Lietuvos Respublikos. XX a. 4 dešimtmetis

    Benjaminas Stanevičius (1923–2012) šią vėliavą išsaugojo sovietmečiu ir su ja dalyvavo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio organizuotuose mitinguose 1988-1989 m. Vėliava, trispalvė, vilnonio audinio, su kotu. Vėliavos kotas sudedamas iš dviejų dalių, dažytas žaliais dažais.

  • Plakatas.TAUTOS HIMNAS

    Plakatas.TAUTOS HIMNAS, 1938 m.

    Dailininkas Kazys Šimonis. Plakatas išleistas Lietuvos valstybės 20-mečiui ir Vinco Kudirkos gimimo 80-mečiui paminėti. Leidėjas bendrovė „Dirva“. Aprašė A. Navickienė.

  • Herbas. Lietuvos Respublikos

    Herbas. Lietuvos Respublikos, XX a. 3 deš. – XX a. 4 deš.

    Herbas – renesansiniame skyde Vytis, nulietas iš bronzos pagal A. Galdiko projektą.

  • Herbas. Lietuvos Respublikos

    Herbas. Lietuvos Respublikos, 1934–1940 m.

    Herbas – žalvarinis skydas su raiteliu, atlietas pagal M. Dobužinskio projektą. Skydo laukas vertikaliai liniuotas – raudonos spalvos šafiruotė. Herbas pritvirtintas prie stačiakampės faneros plokštės, aptrauktos raudonu aksomu. Kaip valstybinis šis herbas nebuvo patvirtintas, tačiau  XX a. 4 dešimtmečio Lietuvos viešajame gyvenime neretai buvo naudojamas: tokie herbai buvo tvirtinami prie traukinių vagonų, kabinami įstaigose. Herbas į muziejų pateko iš privataus asmens, kuris 1945 metais dirbo Kauno siauruko geležinkelio liejykloje Šančiuose, kur jam buvo įsakyta šį herbą išlydyti, tačiau jis išsaugojo herbą ir vėliau perdavė muziejui. 1990 m. kovo 11-ają Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo posėdyje šis herbas, kaip atkurtos valstybės simbolis, politinės kalinės Jadvygos Bieliauskienės buvo įneštas į Seimo salę ir pastatytas tribūnoje, uždengus sovietinį herbą. Herbas prie raudonu aksomu dengtos plokštės buvo pritvirtintas prieš įnešant į Aukščiausiąją Tarybą.

  • Atvirukas. LIETUVA / LITHUANIE / Territoire 125000 km2 / Population ca.6 millions d‘ habitants

    Atvirukas. LIETUVA / LITHUANIE / Territoire 125000 km2 / Population ca.6 millions d‘ habitants, XX a. 2 deš.

    Atvirlaiškis spalvotas, vertikalaus formato, vaizdą pakraščiuose rėmina siauras, dvigubas juodas rėmelis. Averse: Įsivaizduotas Lietuvos teritorijos žemėlapis apie 1918 m. Nurodyta, kad Lietuvos teritorija užima 125 000 km2 ir joje gyvena apie 6 mln. gyventojų. Prie viršutinės kraštinės centre, raudoname skyde Vytis, iš abiejų jo šonų antraštė prancūzų kalba. Reverse: prie viršutinės kraštinės centre užrašas: Carte postale. Skersai reverso ištisinė linija, skirianti atvirlaiškį. Įrašytas leidėjas. Viršuje prie dešinės kraštinės – punktyru pažymėta vieta pašto ženklui. Žemiau jo – keturios punktyrinės linijos adresatui nurodyti. Išleido KUMMERLY & FREY, Berne. Aprašė A. Navickienė.

  • Vėliavėlė, pikės

    Vėliavėlė, pikės

    Vėliavėlės rekonstrukcija, Vyčio kryžiaus vėliavos spalvų, pasiūta pagal muziejuje saugomą originalią XX a. 3-4 dešimtmečio pikės vėliavėlę. Vėliavėlė susiūta iš skirtingo pločio tamsiai raudonos ir juodos spalvos sintetinio audinio juostų. Vienas vėliavėlės šonas kirptas, baigiasi dviem „ragais“. Prie kito prisiūti raišteliai vėliavėlei pririšti prie pikės.Tokios vėliavėlės buvo naudojamos karo invalidų atliekamo Žuvusiųjų už Lietuvos laisvę pagerbimo ir vėliavų pakėlimo-nuleidimo ceremonialo Karo muziejaus sodelyje metu. Vėliavėlės rekonstrukciją 2012 metais pasiuvo dizainierė-siuvėja Daina Rimkevičienė.

  • Uniforma, karo invalidų tarnybos kario

    Uniforma, karo invalidų tarnybos kario, 1923–1927 m.

    Uniformą sudaro milinė, kepė, švarkas, kelnės ir diržas. Uniforma vilnonio audinio. Švarkas, kelnės ir kepė juodos  spalvos audinio su raudonos spalvos audinio detalėmis. Milinė – chaki spalvos. Diržas – odinis, rudos spalvos. Karo invalidų tarnyba – neatskiriama Karo muziejaus istorijos ir tradicijų dalis. Svarbiausia ir iškilmingiausia jų kaip muziejaus saugotojų ir tarnautojų pareiga buvo atlikti Karo muziejaus sodelyje vėliavų pakėlimo ir nuleidimo ceremonialą, skirtą pagerbti karius, šaulius ir partizanus, žuvusius ir sužeistus kovose už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę. Nuo 1921 m. spalio 16 d. Karo muziejaus sodelyje vėliavos pakėlimo ir nuleidimo ceremonialas buvo atliekamas du kartus per dieną, ryte ir vakare. Nuo 1923 m. karo invalidai vilkėjo naujas Vyčio kryžiaus apdovanojimo spalvas – juodą- raudoną – simbolizuojančias uniformas ir dėvėjo šalmus su aukso spalvos Vyčio kryžiais. Karo invalidų garbės sargybą sudarė 10 karių, dūdų orkestrėlis ir 2 trimitininkai. Jie išsirikiuodavo su raitelių pikėmis, prie kurių buvo prisegtos Vyčio kryžiaus spalvų vėliavėlės, ir lėtu žingsniu išžygiuodavo iš Karo muziejaus pastato link paminklo „Žuvusiems už Lietuvos laisvę“, kur atlikdavo ceremonialą. Darbo dienomis ceremonialas prasidėdavo 7 valandą ryto, skambant maldai „Marija Marija“ ir Lietuvos himnui, buvo pakeliamos trys vėliavos: valstybinė (raudona su Vyčiu ir Gediminaičių stulpais), tautinė ir Vyčio kryžiaus. Vakare vykdavo analogiška vėliavų nuleidimo ceremonija. Iškilmių metu ceremonija buvo sudėtingesnė: skambėdavo muziejaus bokšte esantis Laisvės varpas, buvo grojami iškilmių maršai; gedulingo maršo buvo dedami vainikai ant Nežinomo kareivio kapo. Nuo 1928 m. ceremonialo metu pradėjo groti iš profesionalių muzikantų suburtas Karo invalidų orkestras, vadovaujamas kapelmeisterio J. Gudavičiaus.  Sovietmečiu, kartu su Karo muziejaus sodelio sunaikinimu, nebeliko ir karo invalidų atliekamo vėliavų pakėlimo-nuleidimo ceremonialo. Atkūrus Lietuvos valstybingumą, 1992 metais Vytauto Didžiojo karo muziejaus darbuotojų ir šaulių dėka buvo atgaivintas karo invalidų ceremonialas, atliekamas svarbiausių Lietuvos valstybės švenčių metu.


     

  • Ordinas. Vyčio kryžiaus 3-iojo laipsnio. Stasio Čepulio

    Ordinas. Vyčio kryžiaus 3-iojo laipsnio. Stasio Čepulio, 1927-04-01

    Pirmos rūšies (su kalavijais) ordinas - šešių galų kryžiaus formos, dviejų aukštų, dvipusis. Averso pirmajame aukšte paviršius grublėtas, ties kraštine - apvadėlis. Antrajame aukšte - du sukryžiuoti kalavijai, šešiakampis skydas, kurio raudono emalio fone pavaizduotas Vytis. Reverse - paviršius grublėtas, su užrašu: Už / narsumą / 1918 / XI / 23 / N. Ąsele sujungtas su skersinuku per kurį pervertas raudonos ir juodos spalvų kaspinėlis. Kaspinėlio viduryje pritvirtinta metalinė ąžuolo šakelė žyminti ordino laipsnį. Tvirtinimas - dviguba adatėlė. Su originalia dėžute. Ordinas įteiktas Stasiui Čepuliui.

  • Paveikslas

    Paveikslas "Vytis", XX a. 2 deš.

    Petras Kalpokas

    Paveikslas  - „Vytis“. Dail. Petras Kalpokas. Nutapytas Karo muziejaus užsakymu dailininko P. Kalpoko  1921 m. vasario  19 d.
    Tai pirmasis Vytauto Didžiojo karo muziejaus meno rinkinių eksponatas. Tarpukario metais pirmojo karo muziejaus  paveikslo siužetas buvo  skirtas atgaivinti  prarastą  tautos atmintį okupacijų metais ir stiprinti tikėjimą 1918 m. vasario 16 d. atsikūrusia Lietuvos valstybe.
    Paveiksle vaizduojamas ilgus amžius formavęsis Lietuvos Respublikos herbas. Raudono fono lauke vaizduojamas sidabrinis šarvuotas raitelis ant žirgo, laikantis dešinėje rankoje, virš galvos iškeltą kalaviją, o kairėje rankoje –  skydą  vaizduojantį dvigubą kryžių. Raitelio šalmo viršutinę dalį puošia trispalvė.  Tai vienas seniausių Europos herbų. Kaip valstybės ženklas pradėtas naudoti nuo XIV a. iki tol raitelis simbolizavo Lietuvos didįjį kunigaikštį ir jo giminę. Vėliau raitelio atvaizdas tapo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystė ženklu. Herbo pavadinimas XVIII –XIX amžių sankirtoje buvo „Vaikymas“. XIX a. viduryje S. Daukantas pasiūlė trupesnį pavadinimą – „Vytis“. XX a. viduryje buvo nemažai bandymu oficialiai patvirtinti herbą valstybės ženklu, tačiau tam sutrukdė 1940 m. okupacija.  1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba patvirtino ir oficialiai įteisino  Lietuvos valstybės herbą – „Vytį“.

  • Gairelė „Vytis“

    Gairelė „Vytis“, 1988–1989 m.

    Gairelė, vienpusė, sintetinio audinio, baltos spalvos fone išilgai pavaizduota trispalvė, ant jos raudoname skyde baltas Vytis. Gairelės kraštai apvesti žalios spalvos juosta. Aprašė L. Urbonienė.

  • Kilimėlis. Su išsiuvinėtu Vyčiu

    Kilimėlis. Su išsiuvinėtu Vyčiu, XX a.

    Kilimėlis, juodos spalvos, su centre esančiu Vyčiu, spalvotu, o palei kraštą išsiuvinėtos gėlių kompozicijos (jų yra dešimt). Kabinamas ant sienos. Aprašė A. Jankūnas.

  • Medalis. Lietuvos Nepriklausomybės. Juozo Juodenukio

    Medalis. Lietuvos Nepriklausomybės. Juozo Juodenukio, 1928 m.

    Autorius Juozas Zikaras. Medalis apskritimo formos, vieno aukšto, vienpusis. Averse tekančios saulės fone pavaizduota J. Zikaro skulptūra Laisvės angelas. Reverse tekstas: PER AMŽIUS / BUDĖJĘ-LAISVĘ / LAIMĖJOM / PER AUKAS IR PASIŠVENTIMĄ / 1918-1928. Ąsele ir grandele sujungtas su skersinuku per kurį pervertas juodos ir geltonos spalvų kaspinėlis. Tvirtinimas - dviguba adatėlė. Su originalia dėžute. Aprašė E. Vaidotas.

  • Rodomi įrašai nuo 1 iki 12
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 4
Vidutinis (0 Balsai)
Vidutinis įvertinimas yra 0.0 iš 5.
Dar nėra komentarų. Būti pirmam.