Alkakalnis, XX a. 3 deš. – XX a. 4 deš.
Už retais meldais apaugusio vandens telkinio, pievoje, priešais lapuočių mišką, iškilusi neaukšta, pailga kalvelė.
Balys Buračas (1897–1972) gimė Sidarių kaime, Radviliškio rajone. Tai kraštotyrininkas, publicistas, muziejininkas, tačiau labiausiai išgarsėjęs kaip fotografas. Radviliškiečiui lemtingas epizodas buvo 1915 m., kuomet iš vokiečio kareivio mainais už savo išdrožinėtą lazdą gavo fotoaparatą. Nuo tada prasidėjo jo kelionės pėsčiomis ir dviračiu su fotoaparatu po Lietuvą. Įgijęs jaunesniojo mokytojo teises, 1921–1928 m. mokytojavo Šiaulių apskrities mokyklose. Jam pakankamai buvo sunku suderinti pedagoginį darbą su kraštotyrine fotografine veikla, todėl 3-ojo dešimtmečio pabaigoje atsidėjo tik fotografavimui ir apkeliavo visą Lietuvą. Fiksuojama buvo tai, ko nespėjo sunaikinti laikas, karai, civilizacija. Iki 1944 m. B. Buračo kolekciją sudarė 18000 negatyvų, 26400 pozityvų, 3650 konservuotų margučių, 370 liaudies meno rinkinių. Antrojo pasaulinio karo metu pražuvo beveik pusė kraštotyrininko negatyvų. Tuomet fotografas atsidėjo kruopščiam darbui, nes reikėjo sutikrinti kas likę. Pokariu B.Buračas dirbo Karmėlavos vidurinėje mokykloje ir toliau fotografavo tai, kas po karo liko nesunaikinta. Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinius B. Buračo negatyvų kolekcija paties fotografo reikalavimu papildė XX a. 8-jame dešimtmetyje.
B.Buračas per kelis dešimtmečius spėjo užfiksuoti ir įamžinti unikalius Lietuvos vaizdus. Dalį vaizdų įamžino tuo metu labai brangiose stiklo plokštelėse. Tai ir dokumentiški ir meniški kadrai. Jis išliko realistas, vaizdai nepasaldinti, pilni skurdo ir vargo. Jis išgelbėjo ne vieną tūkstantį vaizdų ir išsaugojo ateities kartoms. B. Buračas išmaišė visą Lietuvą fiksuodamas miestelių, kaimų vaizdus, žmones darbo ar atokvėpio metu, jų kasdienybę, tuo pačiu užrašinėjo tautosaką, papročius.
Tuo pačiu B. Buračas nemažiau domėjosi ir piliakalniais. Gyvenimo eigoje įamžino beveik 200 Lietuvos piliakalnių. Fotografo įamžintų piliakalnių kolekciją, saugomą Vytauto Didžiojo karo muziejuje, sudaro daugiau nei 1000 negatyvų foto juostelėse ir stiklinėse plokštelėse.
Piliakalniai neabejotinai gali būti laikomi unikaliais Lietuvos archeologijos, istorijos ir kraštovaizdžio paminklais. Jie turistams – išskirtinis peizažas, mokslininkams – tyrimų objektas, menantis pagoniškus baltų laikus, praeities kovas, kasdienybę, tikėjimo apraiškas. 2017 metai Lietuvoje paskelbti kaip piliakalnių metai ragina pasižiūrėti į praėjusiame šimtmetyje B. Buračo pastangomis užfiksuotus Lietuvos piliakalnius. Tai itin aktualu dabar ir dėl to, kad piliakalniai laikui bėgant vis labiau gamtos ir žmogaus veikiami nyksta.
Šioje virtualioje parodoje pristatoma tik nedidelė dalis Balio Buračo XX a. 4–7 dešimtmečiuose įamžintų piliakalnių. Parodai atrinkti Kauno ir Kauno rajono piliakalniai, ne tik dėl to, kad B. Buračas juos daug fotografavo pats kurį laiką gyvendamas Kaune. Regiono piliakalniai atskleidžia Kauno ir Kauno rajono išskirtines kraštovaizdžio formas ir neabejotinai gali sužadinti norą aplankyti piliakalnius ir jais plačiau susidomėti ne tik kauniečius.
Solveiga Lukminaitė
Už retais meldais apaugusio vandens telkinio, pievoje, priešais lapuočių mišką, iškilusi neaukšta, pailga kalvelė.
Už retais meldais apaugusio vandens telkinio, pievoje, iškilusi neaukšta, pailga kalvelė tankiai apaugusi medeliais.
Negatyvo centre, matomas apaugęs medžiais Aukštųjų Šančių piliakalnio pylimas. Žemiau, negatyvo dešinėje pusėje matosi Nemuno upės vaga.
Negatyvo centre matomas apaugęs krūmais ir medžiais Aukštųjų Šančių piliakalnis. Apačioje teka Nemunas, kurio kairiajame krante matosi keletas sodybų
Kitame Nemuno krante, už sodybos, tolumoje matomas Aukštųjų Šančių piliakalnis.
Negatyvo centre už medine tvora aptverto sklypo su dviem nedideliais mediniais pastatais, matomas Eigulių piliakalnis. Piliakalnio papėdėje sėdi du žmonės. Kairysis piliakalnio šlaitas apačioje nuslinkęs.
Negatyvo centre už suakėto lauko, matomas medine tvora aptvertas Eigulių piliakalnis. Kairiajame šlaite matyti slinkimo pėdsakai. Piliakalnio papėdėje tarp naujai pasodintų medelių matomi einantys du žmonės. Dar trys žmonės matomi viršuje. Už piliakalnio, kairėje pusėje, matosi pastato dvišlaitis stogas.
Kairiajame Nemuno krante matomas medžiais apaugęs piliakalnis. Piliakalnio papėdėje stovi moteriškė, o upėje priešais piliakalnį guli pusiau į krantą ištempta valtis. Už piliakalnio, dešinėje pusėje, matyti keletas sodybų.
Negatyvo centre, už kelio, matomas apaugęs medžiais piliakalnis. Fotografuota ankstyvą pavasarį, nes medžiai dar nesužaliavę, o laukuose vietomis matosi dar neištirpęs sniegas
Negatyvo centre, matomas apaugęs medžiais piliakalnis. Ties dešiniuoju jo šlaitu, Nemuno kairiajame krante, matomi du žmonės -vienas stovintis, kitas sėdintis. Ant piliakalnio šlaito sėdi du žmonės. Priešais piliakalnį, suartame lauke stovi dvi moteriškės, dešiniau, tame pačiame lauke ganosi ožka. Tolumoje už piliakalnio dešiniojo šlaito, matyti gyvenamieji pastatai.
Negatyvo centre matomas tankiai apaugęs medžiais Karmėlavos piliakalnis. Aplink piliakalnį matosi apsnigti laukai. Vaizdas iš pietinės pusės.
Negatyvo centre matomas piliakalnis viršuje apaugęs keliomis pušaitėmis. Ant piliakalnio viršaus, tarp pušaičių, matyti įėjimas į betoninį bunkerį. Už piliakalnio, kairėje pusėje, tolumoje matosi dvišlaitis pastato stogas.