• „Lietuvos kariuomenės Karo sanitarija 1918–1940 m.“

      „Lietuvos kariuomenės Karo sanitarija 1918–1940 m.“

      Vytauto Didžiojo karo muziejus pristato virtualią fotografijų parodą „Lietuvos kariuomenės Karo sanitarija 1918–1940 m.“, skirtą dr. Jono Basanavičiaus Karo medicinos tarnybos 100-mečiui paminėti.
      Parodos tikslas – pristatyti ir paviešinti Vytauto Didžiojo karo muziejuje saugomas fotografijas, susijusias su 1918–1940 m. Karo sanitarijos veikla. Iškalbingos fotografijos vaizdžiai supažindama su įvairiapusiška Karo sanitarijos veikla tiek Nepriklausomybės kovų, tiek taikos metu.
      1918 m. lapkričio 23 d. Lietuvos ministras pirmininkas Augustinas Voldemaras pasirašė įsakymą Nr. 1, kuriuo buvo pradėta formuoti Lietuvos kariuomenė. O jau po kelių dienų – gruodžio 4 d. buvo įkurtas Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerijos Sanitarijos skyrius, kuris buvo dabartinės Karo medicinos tarnybos pirmtakas. Šio skyriaus vedėju buvo paskirtas plk. ltn. V. Nagevičius, kuris viršininku tik su mažomis pertraukomis buvo abu Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečius. Nepriklausomybės kovų metu Karo Sanitarijos skyriui teko iš karto vienu metu veikti keliomis kryptimis. Dar nespėjus užtikrinti pirmųjų kariuomenės savanorių medicininės apžiūros, teko skubiai galvoti apie sergančių ir jau fronto linijose sužeistų karių gydymą. Reikėjo organizuoti stacionarias ir mobilias įvairaus pobūdžio gydymo įstaigas, mobilizuoti ir išugdyti karo medicinos personalą. Šalia viso to Karo Sanitarijos atstovai nuolat lankė fronte ir atsargoje dislokuotas Lietuvos kariuomenės dalis ir nuodugniai vertino jų sanitarijos stovį. 1919–1923 m. Karo sanitarijos žinioje veikė centrinė karių gydymo įstaiga – Karo ligoninė Kaune, keturios mobilios, nuolat pagal fronto situaciją pasiruošusios persikelti lauko ligoninės, dvi specializuotos gydymo įstaigos Kaune – lazaretai, skirti gydyti nuo užkrečiamų ligų. Taip pat buvo įkurti mobilūs Priešakiniai perrišamieji (tvarstomieji) būriai, o 1920 m. rugpūtį Lietuvai atgavus Vilniaus kraštą, į jį buvo pasiųsti keturi sanitarinio personalo Skrajojantys būriai. 1921 m. karių sveikatai taisyti ir reabilitacijos tikslams buvo įkurtos sanatorijos Palangoje ir Birštone. Šalia Karo ligoninės Kaune veikė Sanitarijos puskarininkių mokykla ir Aukštieji karo sanitarijos kursai. Artėjant Nepriklausomybės kovų pabaigai bei taikos metui, Karo sanitarijos skyriaus funkcijos tapo dar įvairesnės, imta daugiau rūpintis civiliais gyventojais. Karo sanitarijos personalui teko ženkliai prisidėti prie karantino režimo Lietuvoje administravimo, siekiant kontroliuoti pavojingų užkrečiamų ligų, kurias užnešdavo grįžtaantys į Lietuvą karo pabėgėliai ir belaisviai, plitimą. Nuo 1923 m. rudens Lietuvos kariuomenė buvo pradėta demobilizuoti ir nuo 1924 m. sausio perėjo į taikos metą. Tuo pačiu buvo susiaurinta ir Karo sanitarijos skyriaus veikla – likviduotos lauko ligoninės, lazaretai, perrišamiej būriai, evakuacijos skyriai. Pasibaigus karo veiksmams, Karo sanitarija darbą pritaikė nebe tiek realiose sąlygose, o atliekant praktiką surežisuotų karinių manevrų metu. Karo ligoninė Kaune ( 1926 m. pavadinta dr. Jono Basanavičiaus vardu) išliko pagrindinė karių gydymo bei personalo mokymo vieta.

Parodos objektai

   
  • Rodomi įrašai nuo 37 iki 38
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 4
Vidutinis (0 Balsai)
Vidutinis įvertinimas yra 0.0 iš 5.