• Kaunas – Lietuvos kariuomenės tradicijų lopšys

      Kaunas – Lietuvos kariuomenės tradicijų lopšys

      Vytauto Didžiojo karo muziejus pristato virtualią parodą „Kaunas – Lietuvos kariuomenės tradicijų lopšys“, skirtą Laikinosios sostinės metams paminėti.
      Parodos tikslas – pristatyti ir paviešinti visuomenei muziejuje saugomas fotografijas, kuriose atsispindi Lietuvos kariuomenės gyvenimas Kaune. Per Lietuvos kariuomenės istorijos temą, siekiama pristatyti įvairiapusę ir turtingą miesto istoriją bei pabrėžti Kauno, kaip Laikinosios sostinės, svarbą 1919–1940 m. Lietuvos valstybės gyvenime.
      1919 m. sausio 2 d. Lietuvos vyriausybė iš Vilniaus persikėlė į Kauną ir miestas iki pat 1940 m. buvo Laikinąja valstybės sostine – svarbiausiu politiniu, ekonominiu, visuomeniniu ir kultūriniu šalies centru. Šiuo laikotarpiu Kaunas išaugo, modernėjo, mieste įsikūrė svarbiausios valstybės institucijos. Reikšmingą vietą Laikinosios sostinės gyvenime užėmė kariuomenė – svarbiausia krašto ginamoji jėga. Kaune susitelkė besikuriančios Lietuvos valstybės kariuomenės vadovybė, veikė Krašto apsaugos ministerija ir Generalinis štabas – aukščiausias Lietuvos ginkluotųjų pajėgų valdymo organas. 1919 m. sausio 5 d., dar tebevykstant kovoms dėl Nepriklausomybės, Kaune įsikūrė Karo komendantūra. 1918 m. lapkričio 23 d. paskelbus įsakymą dėl pirmojo Lietuvos kariuomenės pulko formavimo, Kaune buvo pradėtas ar tęsėsi dalinių kūrimas ir buvo dislokuoti pėstininkų, kavalerijos bei artilerijos pulkai. Laikinojoje sostinėje kūrėsi ir Karo aviacija, 1919 m. ir nuo 1932 m. iki 1940 m. veikė karo lakūnams rengti skirta mokykla. Fredoje įsikūrusiose karo aviacijos dirbtuvėse buvo suprojektuoti pirmieji lietuviški kariniai lėktuvai – žymieji brg. gen. inž. Antano Gustaičio ANBO ir vyr. ltn. inž. Jurgio Dobkevičiaus DOBI. Karininkus Lietuvos kariuomenei rengė 1919 m. įsteigti Aukštieji karininkų kursai ir Karo mokykla. Karių sveikata rūpinosi dar 1919 m. įteigta Karo ligoninė, nuo 1926 m. pradėta vadinti daktaro Jono Basanavičiaus vardu. 1921 m. vasario 16 d. įsteigtas Karo muziejus pradėjo kaupti ir saugoti Lietuvos kariuomenės ir kovų dėl Nepriklausomybės relikvijas.
      1919 m. gegužės 11 d. Kauno Rotušės aikštėje įvyko pirmoji iškilminga Lietuvos kariuomenės savanorių priesaika. Valstybinių švenčių ir kitų iškilmių metu Kauno gatvėmis žygiuodavo karių rikiuotės, vykdavo kariuomenės paradai, pulkų karių priesaikų ir vėliavų įteikimo iškilmės. Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje susiformavo iki šiol gyvos žuvusių dėl Lietuvos laisvės pagerbimo ir Vyčio Kryžiaus vėliavos pakėlimo ceremonijų tradicijos.
      Šiuos ir kitus Lietuvos kariuomenės gyvenimo epizodus Kaune galima išvysti virtualioje parodoje eksponuojamose fotografijose. Tikimasi, kad paroda sudomins kiekvieną lankytoją, siekiantį pažinti Lietuvos kariuomenės ir Laikinosios sostinės istoriją Pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpiu.

Parodos objektai

   
  • Rodomi įrašai nuo 25 iki 31
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 3
Vidutinis (0 Balsai)
Vidutinis įvertinimas yra 0.0 iš 5.
Dar nėra komentarų. Būti pirmam.