• LIETUVA TARPUKARIO TOPOGRAFINIUOSE ŽEMĖLAPIUOSE

      LIETUVA TARPUKARIO TOPOGRAFINIUOSE ŽEMĖLAPIUOSE

      Lietuvai atgavus nepriklausomybę, iškilo būtinybė turėti lietuviškus topografinius žemėlapius. 1919 m. gegužės 12 d. reorganizavus Apsaugos ministeriją, Generalinio štabo operacijų skyriaus operacijų dalyje įsteigiamas topografo etatas. Skyrius turėjo aprūpinti topografiniais žemėlapiais Lietuvos kariuomenę, tuo metu kovojančią su besiveržiančiomis bolševikinės Rusijos, Lenkijos karinėmis jėgomis bei bermontininkais. Pirmuoju topografu paskiriamas karininkas Juozas Perekšlis. 1920 m. sausio 1 d. perorganizavus Operacijų skyrių, praplečiama topografijos dalis. 1921 m. gegužės 22 d. iš inžinerijos pulko į operacijų skyrių atkeltas ltn. Jonas Tallat-Kelpša paskiriamas topografijos dalies viršininku, braižytoju – karo valdininkas Kazys Sabalys. Nuo 1922 m. spalio 11 d. Operacijų skyriuje pradeda darbą geodezijos inžinierius Antanas Krikščiūnas. Paskiriamas topografu, o ltn. J. Tallat-Kelpša, turintis agronomo išsilavinimą, atleidžiamas iš kariuomenės. 1924 m. sausio 1 d. prie Lietuvos kariuomenės Generalinio štabo Operacijų skyriaus įkurta Topografijos dalis. Todėl ši data faktiškai laikoma Lietuvos karo topografijos skyriaus pradžia. 1929 m. išplėsta ir pervadinta į Krašto apsaugos ministerijos Karo topografijos skyrių. Karo topografijos skyriaus viršininku paskiriamas geodezijos inžinierius kpt. A. Krikščiūnas. Personalas komplektuojamas iš kariškių, baigusių technikos mokslus, tačiau jie negalėjo iki galo patenkinti skyriaus reikalavimų. Reikėjo paruošti kvalifikuotus, turinčius topografijos žinių specialistus. 1930 m. prie Vytauto Didžiojo karininkų kursų buvo nutarta įkurti topografijos kursus. Pirmoji laida paruošė specialistus tik mažesnio tikslumo darbams vykdyti. Lietuvai reikėjo aukštos kvalifikacijos geodezininkų. Keletas Karo topografijos skyriaus karininkų buvo išsiųsti į aukštąsias mokyklas užsienyje mokytis geodezijos.
      Lietuvos kariuomenė žemėlapiais buvo aprūpinama įvairiais būdais. Daugelis jų buvo palikti besitraukiančios vokiečių ir bermontininkų kariuomenės. Dalis žemėlapių buvo superkami iš gyventojų. Karo topografas ltn. I. Liesis straipsnyje „Karo kartografijos skyrius“, publikuoto leidinyje „Mūsų žinynas" (1934 m. Nr. 106), cituoja mjr. K. Sabalį: „[...] prie Operacijų skyriaus buvo įsteigtas žemėlapių sandėlis, kuriame iš pradžių žemėlapiai buvę išmėtyti ant grindų be jokios tvarkos ir reikalingiems lapams surasti reikėdavę daug laiko [...]. Tačiau žemėlapių neužteko nei kuopų vadams, nei kariams. Inž. M. Chmieliauskas žurnale „Žemėtvarka ir Melioracija“ (1934 m. Nr. 4) rašo: „[...] Daugelyje rajonų visai nebuvo žemėlapių. Pirkti iš užsienio nebuvo lėšų, todėl teko gaminti žemėlapius primityviu būdu [...]“ Apie tai, kaip buvo pradėti gaminti žemėlapiai ltn. I. Liesis mini straipsnyje „Karo topografijos skyrius", cituodamas K. Sabalį: „[...] sumaniau trūkstančius lapus kopijuoti ir šapirografu spausdinti. Nebūdamas šios srities specialistas, vis dėlto tą darbą pradėjau.[...] chemišku rašalu žemėlapio lapą išbraižiau ir paskui ant šapirografo kelias dešimtis žemėlapių išspausdinau [...] Aišku, tokie žemėlapiai kautynėse karininko nepatenkindavo [...]“. Lietuvai reikėjo naujo pagrindinio žemėlapio. Konsultuojantis su užsienio specialistais buvo nutarta, kad karinėms reikmėms ir valstybės ūkiui būtinas topografinis M1:25 000 žemėlapis. Tokio mastelio žemėlapiai buvo sudaryti centrinėms šalies apskritims ir daliai Žemaitijos. Antruoju žemėlapiu tapo M1:100 000 žemėlapis. Trečiasis, dar smulkesnis M1: 400 000 žemėlapis, išleistas 1933 m., apima visą etnografinę Lietuvą. Rytuose siena pažymėta pagal 1920 m. sutartį su Rusija, todėl apėmė ir lenkų okupuotą Vilniaus kraštą.
      Krašto apsaugos ministerijos Karo topografijos skyrius 1933–1940 metais išleido M1:100 000 Lietuvos žemėlapio 44 lapus. Paruošti leidybai buvo dar keturi lapai: 1100 Šventoji–Darbėnai, 1101 Salantai–Barstyčiai, 1102 Seda–Pievėnai, 1103 Viekšniai–Kuršėnai, tačiau nespėta jų išleisti.
      Tarpukariu Lietuvos žemėlapiai buvo spausdinami „Spindulio“ ir „Spaudos fondo“ spaustuvėse Kaune. Anot inžinieriaus ir istoriko Algimanto Liekio, „šiose spaustuvėse išspausdinti žemėlapiai prilygo to meto geriausiems Europoje kartografiniams leidiniams“.
      Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkiniuose saugoma per tūkstantis kartografinės medžiagos eksponatų. Šioje parodoje dalijamės tarpukario Lietuvos topografiniais M1:100 000 žemėlapiais, kurie laikytini labiausiai pavykusiais. Muziejus yra surinkęs beveik visus išleistus šio mastelio žemėlapio lapus, išskyrus 1808 Butrimonys–Jašiūnai ir 1501 Paleičiai–Pagėgiai. Dauguma šių žemėlapių priklausė buvusiam Lietuvos kariuomenės artilerijos pulko ltn. Ignui Venckūnui, muziejui juos padovanojo karininko sūnus.

Parodos objektai

   
  • Rodomi įrašai nuo 1 iki 12
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 4
Vidutinis (0 Balsai)
Vidutinis įvertinimas yra 0.0 iš 5.
Dar nėra komentarų. Būti pirmam.