• Lietuvos šaulių sąjungai –100

      Lietuvos šaulių sąjungai –100

      Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkiniuose saugoma per 150 tarpukario Lietuvos kariuomenės ir visuomeninių organizacijų prizų bei atminimo dovanų. Didžiąją kolekcijos dalį sudaro 1940 metų rugpjūtį į muziejų perduotos likviduojamos Lietuvos kariuomenės ir Šaulių sąjungos relikvijos. Minint Lietuvos šaulių sąjungos 100-metį, šioje parodoje pristatoma dalis šių unikalių muziejinių vertybių.
      XX a. 3-4 dešimtmetyje Lietuvos visuomenė aktyviai įsitraukė į sportinį judėjimą. Sportas buvo akcentuojamas ne tik kaip malonus laisvalaikio praleidimas, bet ir aktyviai propaguojamas Lietuvos kariuomenės ir Šaulių sąjungos gyvenime. Prie Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) kūrėsi profesionalūs sporto klubai. Tvirtas, ištvermingas, fiziškai stiprus šaulys – stiprus valstybės gynėjas. Be sporto varžybų neapsieidavo nei viena šaulių metinė šventė, ypač dideliais sporto renginiais buvo pažymimos jubiliejinės 10-osios ir 20-osios LŠS metinės šventės. Varžytasi įvairiose sporto šakose tarp būrių, kuopų, rungtyniauta su Lietuvos kariuomenės sporto komandomis. Varžybas stebėti susirinkdavo ne tik plačioji visuomenė, bet atvykdavo ir sportinius prizus nugalėtojams steigdavo aukščiausieji valstybės vadovai, žymūs kultūros ir visuomenės veikėjai, įvairių Lietuvos įmonių savininkai bei į šventinius renginius pakviestos užsienio valstybių delegacijos.
      Parodoje pristatomos kelios vardinės dovanos, tai Suomijos lietuvio šaulio A. Marganavičiaus prizas, inžinieriaus šaulio Jankevičiaus pereinamoji dovana už šaudymą, Kauno miesto burmistro dovanos šauliams, Čikagos nacionalinio lietuvių aeroklubo, Juozo Prapuolenio, A. Gricevičiaus saldainių f-ko „Rūta“ dovana, „ Kauno audinių“, Kauno „Maisto“, Kauno Ch. Zivo tabako ir papirosų f-ko savininkų įsteigti prizai.
      Išskirtinę vietą kolekcijoje užima Lietuvos šaulių sąjungai jubiliejinių metinių švenčių progomis padovanotos užsienio valstybių visuomeninių organizacijų – Latvijos Aizsargų, Estijos Kaitseliidų, Suomijos ir Švedijos sukarintų organizacijų – dovanos. Tai meniški sidabriniai dirbiniai, dekoruoti gintaru, emaliu, puošti lietuviška ir tų valstybių simbolika.
      Tradiciškai sporto varžybų nugalėtojai buvo skatinami ir apdovanojami įvairiausiomis praktiškomis bei suvenyrinėmis dovanomis: taurėmis, laikrodžiais, dekoratyviniais dirbiniais, pagamintais iš tauriųjų metalų, medžio, keramikos ir rago.
      Parodoje pristatomos įvairių formų taurės, vienos primenančios liturginius indus, kitos – antikos laikų amforas. Didžioji dalis sidabrinių apdovanojimų buvo pagaminta vietinių juvelyrų dirbtuvėse, tai A. Schatz ir S. Edelsteino sidabro dirbinių fabrike, įsikūrusio Klaipėdoje, o nuo 1939 m. persikėlusio į Kauną. Masinės gamybos skulptūrėlės-prizai buvo populiarios tiek Vakarų Europoje, tiek ir Lietuvoje, jais prekiavo brolių L. ir S. Goldvaserių laikrodžių, sidabrinių ir auksinių daiktų sankrova ir A. Meerovičiaus krautuvė Kaune. Jos dažniausiai vaizduodavo ant marmurinio postamento stovintį sportininką ar antikos atletą, iškeltoje rankoje laikantį nugalėtojo simbolį – laurų vainiką.
      Parodoje pristatomas vienas XX a. 2–3 dešimtmetyje žymaus vokiečių skulptoriaus Hans Leuner kūrinys-prizas – 1918–1920 m. Vokietijos kario su visa ekipuote skulptūrėlė. Šio menininko sukurtos bronzinės karių statulėlės buvo populiarios kaip stalo dekoras.
      Kita mėgstama skulptūrėlių grupė – tai laukinių gyvūnų – briedžių, elnių figūromis ir bareljefais dekoruoti prizai. Stipraus, didingo gyvūno atvaizdas aliuzija į nugalėtojo jėgą, stiprybę.
      Be Lietuvos šauliams padovanotų prizų, virtualioje parodoje pristatoma ir viena dovana, skirta Latvijos Aizsargams, kurią buvo paruošę Mažeikių rinktinės šauliai, tačiau dėl neaiškių priežasčių taip ir neįteikė jos. Tai keraminė vaza su LŠS ir Aizsargų simbolika bei dedikacijomis, pagaminta Mažeikiuose, J. Avracho keramikos dirbtuvėse. Jos būklė prasta, dažų danga labai stipriai pažeista, nutrupėjusi, tačiau vis dar galime įžiūrėti buvusį dekorą ir belieka tik spėlioti, kodėl ši dovana taip ir nepasiekė adresato.
      Parengė
      Lina Urbonienė
      Istorinių daiktų rinkinio fondų saugotoja

Parodos objektai

   
  • Skulptūra „Elnias“. Centrinio Lietuvos žydų banko sporto prizas LŠS 20-mečio sporto varžybų II grupės vyrų krepšinio nugalėtojui

    Skulptūra „Elnias“. Centrinio Lietuvos žydų banko sporto prizas LŠS 20-mečio sporto varžybų II grupės vyrų krepšinio nugalėtojui, 1939-06-24

    Skulptūra – stovinčio elnio figūra, dengta bronziniais dažais, ant juodo stačiakampio užapvalintais kampais pagrindo. Prie pagrindo pritvirtinta balto metalo plokštelė su tekstu: Šaulių Sąjungos XX-čio sporto varžybose vyrų krepšinio II grupės Nugalėtojui Kaunas Centralinis Lietuvos Žydų Bankas 1939-VI-24.

  • Skulptūra. Kauno miesto Burmistro prizas LŠS I Kauno rinktinės šaulių dalinio ekipai laimėjusiai I vietą šaudymo rungtynėse

    Skulptūra. Kauno miesto Burmistro prizas LŠS I Kauno rinktinės šaulių dalinio ekipai laimėjusiai I vietą šaudymo rungtynėse, 1938 m.

    Skulptūra „Raitelis ant žirgo“. Kauno miesto Burmistro sporto prizas LŠS I Kauno rinktinės šaulių dalinio ekipai laimėjusiai I vietą šaudymo rungtynėse iš mažo kalibro šautuvų. 1938 m. birželio 26 d. Skulptūra vaizduoja raitelį ant žirgo judesyje. Raitelis, kaubojiškais rūbais, sėdi ant žirgo, kiek palinkęs į kairę, ir taikosi šauti iš revolverio. Raiteliui ant nugaros – šautuvas. Žirgas pakėlęs priekinę dešinę koją, galva atlošta. Skulptūra ant elipsės formos juodais dažais dengto medinio pagrindo, ant kurio sienelės pritvirtinta metalinė plokštelė su tekstu: Pereinamoji Kauno Miesto Burmistro dovana I-os Kauno rinktinės šaulių dalinio ekipai, laimėjusiai mažojo kalibro šautuvų šaudymo rungtynėse I-mą vietą 1938.VI.26.

  • Skulptūra „Jaunuolis ant kolonos“. Kauno „Maisto“ įsteigtas prizas LŠS 20-mečio proga chorų varžybų II vietos laimėtojui

    Skulptūra „Jaunuolis ant kolonos“. Kauno „Maisto“ įsteigtas prizas LŠS 20-mečio proga chorų varžybų II vietos laimėtojui, 1939-06-24

    Skulptūra – vyro figūra, iškeltoje rankoje laikanti stilizuotą laurų vainiką ir stovinti ant metalinės keturkampės kolonos, apačioje puoštos iškiliu ąžuolo šakų ornamentu. Metalinė kolona įmontuota į dviejų pakopų juodo marmuro postamentą. Ant postamento briaunos pritvirtinta balto metalo plokštelė su išraižytu tekstu: Šaulių Sąjungos dvidešimtmečio chorų varžybose II vietą laimėjusiam chorui. „Maistas“. 1939 VI 24, Kaunas.

  • Skydas. Latvijos Aizsargu organizacijos sporto prizas už gerą šaudymą

    Skydas. Latvijos Aizsargu organizacijos sporto prizas už gerą šaudymą, 1933-06-11

    Medinio skydo autorius – H. Brencsons. Skydas netaisyklingos formos, centre išdrožinėtas Aizsargų skiriamasis ženklas – apskritime, kurio kraštas suformuotas iš 18 trikampėlių, pavaizduota sidabrinė aštuoniakampė žvaigždė su kalaviju, apjuostu ąžuolo lapais, ir aukso spalvos raide „A“ . Keturiuose vidiniuose žvaigždės kampuose pavaizduoti aukso spalvos stilizuoti saulės spinduliai. Aizsargų ženklą vienoje pusėje supa išdrožinėtas ąžuolo lapų ornamentas, kitoje – aštuoni balto metalo skydeliai. Viršuje išdrožinėtas iškilus bronzos spalva dažytas tekstas: PAR LABU ŠAUŠANU .Skydo apačioje – tekstas: No 15 L. A. P. III BATALJONA 11.VI.33. Skydo kraštai puošti drožinėtais brūkšnelių ir iškilių trikampių ornamentais. Kitoje skydo pusėje yra pritvirtinta medinė rankena ir išdrožinėta autoriaus pavardė ir data: IZGATAVOJIS H. BRENCSONS L.M.N. LIEPĀJĀ 1933.

  • Skulptūra „Futbolininkas“. Šančių šaulių būrio sporto prizas būrio metinės sporto šventės futbolo varžybų nugalėtojui

    Skulptūra „Futbolininkas“. Šančių šaulių būrio sporto prizas būrio metinės sporto šventės futbolo varžybų nugalėtojui, 1932-07-31

    Skulptūra – futbolininko, vilkinčio sportinę aprangą, figūra bėgimo judesyje, varantis kamuolį. Skulptūra ant stačiakampio balto marmuro pagrindo, prie kurio priklijuota aukso spalvos metalinė plokštelė su išraižytu tekstu: Šančių Šaulių Būrio Metinėj Šventėj – 1932. VII. 31. Futbolo Nugalėtojui ŠANČIŲ ŠAULIŲ BŪRIO CHORAS.

  • Skulptūra „Karys“. LŠS I Kauno rinktinės vado prizas šaulių ekipai granatų mėtymo varžybų I vietos nugalėtojai

    Skulptūra „Karys“. LŠS I Kauno rinktinės vado prizas šaulių ekipai granatų mėtymo varžybų I vietos nugalėtojai, 1939 m.

    Skulptūra vaizduojanti karį su pilna ekipuote ir šautuvu dešinėje rankoje, ant keturkampio marmurinio pagrindo. Skulptūros apačioje įspausta autoriaus pavardė: HANS LEUNER . Ant marmurinio pagrindo pritvirtinta metalinė plokštelė su išraižytu tekstu: Pereinamoji Rinktinės Vado dovana  I-os Kauno rinktinės šaulių dalinio ekipai laimėjusiai granatų mėtymo rungtynėse I-mą vietą 1939. V. 21.

  • Skulptūra „Karys“. Inžinieriaus Jankevičiaus prizas LŠS XXII Geležinkeliečių šaulių rinktinės daliniui

    Skulptūra „Karys“. Inžinieriaus Jankevičiaus prizas LŠS XXII Geležinkeliečių šaulių rinktinės daliniui, 1938 m.

    Skulptūra ant juodo marmuro pagrindo. Pilna ekipuote vilkinčio kario figūra pavaizduota judesyje – besitaikanti šauti iš šautuvo. Ant marmurinio pagrindo sienelės pritvirtinta metalinė plokštelė su išraižytu tekstu: XXII Gelež. Š. rinkt. daliniui laimėjusiam rinkt. varžybose kar. šautuvais antrą viet. Š. inž. Jankevičiaus pereinamoji dovana/1. Geležinkelių V-bos būrys. 1938. 

  • Skulptūra „Šaulys“. Rinktinės vado prizas I-os Kauno rinktinės šaulių dalinio ekipai

    Skulptūra „Šaulys“. Rinktinės vado prizas I-os Kauno rinktinės šaulių dalinio ekipai, 1932 m.

    Rinktinės vado pereinamasis prizas I-os Kauno rinktinės šaulių dalinio ekipai šaudymo iš pistoletų I vietos laimėtojai. 1932 m. birželio 26 d. Skulptūra vaizduoja antikinį karį lankininką, įtempusį lanką su strėle ir besitaikantį į viršų. Skulptūra ant pilkšvo marmurinio pagrindo, ant kurio sienelės pritvirtinta stačiakampė metalo plokštelė su išraižytu tekstu: Pereinamoji Rinktinės Vado dovana I-mos Kauno rinktinės šaulių dalinio ekipai, laimėjusiai pistoletų šaudymo rungtynėse I-mą vietą 1938. VI. 26.

  • Lėkštė dekoratyvinė. Ch. Zivo tabako ir papirosų fabriko sporto prizas LŠS 20-mečio ir sporto šventės proga

    Lėkštė dekoratyvinė. Ch. Zivo tabako ir papirosų fabriko sporto prizas LŠS 20-mečio ir sporto šventės proga, 1939-06-19

    Lėkštė dekoratyvinė, keturkampė, užapvalintais kampais. Lėkštės centre 24 lapelių rozetė sudaro įdubimą, kurio viduryje yra iškalinėtas mažesnės rozetės ornamentas, puoštas raudonos ir mėlynos spalvos emaliu. Po šiuo dekoru, išraižytas tekstas: Ch. Zivo tabako ir papirosų fabriko Dovana Šaulių Sąjungai XX metų sukaktuvių ir sporto šventės proga. Kaunas, 1939 VI 19. Tokiais pat augaliniais motyvais iškalinėti ir dekoruoti lėkštės kraštai. Kitoje pusėje, lėkštės dugne įspaustas užrašas: Hik. Made in INDIA BR 960 F.C.

  • Bokalas. Latvijos aizsargų vado dovana Lietuvos šaulių sąjungai 20-mečio proga

    Bokalas. Latvijos aizsargų vado dovana Lietuvos šaulių sąjungai 20-mečio proga, 1939 m.

    Bokalas su pritvirtintu atidaromu dangteliu, šone – profiliuota masyvi ąsa, apačioje platėjanti, viršuje siauresnė. Bokalas gausiai inkrustuotas gintaru, puoštas geometrinio ir augalinio motyvo ornamentais. Bokalo priekyje iškalinėtas tekstas latvių kalba: LIETUVAS STRĖLNIEKU SAVIENIBAI LATVIJAS AIZSARGU PRIEKŠNIEKS 1939 g. Bokalo vidus paauksuotas. Dugne įmušta praba ir gamintojo ženklai. Bokalo svoris – 1038 g.

  • Taurė. LŠS vado prizas kariuomenės ir Lietuvos šaulių sąjungos futbolo rungtynių nugalėtojui

    Taurė. LŠS vado prizas kariuomenės ir Lietuvos šaulių sąjungos futbolo rungtynių nugalėtojui, 1938 m.

    Taurė ant profiliuotos kojelės, apvaliu pagrindu. Viršuje taurė nežymiai išplatėja. Taurės šone – stilizuoto vainiko bareljefas, kurio centre išgraviruotas tekstas: ŠAULIŲ SĄJUNGOS VADAS. Po vainiku – kitas įrašas: Kariuomenėsaulių s-gos futbolo rungtynių nugalėtojui 1938 m. Taurės vidus auksuotas. Kojelės pačioje įmušta praba 800, auksakalio ženklai „SE“ ir užrašas „KLAIPĖDA“. Taurės svoris – 435 g.

  • Taurė. Estijos Kaitselidų organizacijos dovana LŠS 20-mečio proga

    Taurė. Estijos Kaitselidų organizacijos dovana LŠS 20-mečio proga, 1939 m.

    Taurė – masyvi, ant trijų profiliuotų kojelių su stilizuotų liūtų figūromis. Taurės viršus aplink puoštas ąžuolo lapų vainiko bareljefu. Virš bareljefo išgraviruotas tekstas: LIETUVOS ŠAULIŲ SĄJUNGA‘LE. Viename šone pavaizduotas erelis išskleistais sparnais, naguose laikantis kalaviją ir auksinį skydą su trimis mėlynais liūtais. Virš erelio išgraviruotas tekstas estų kalba: XX aastapȁevaks, po ereliu – tekstas: Eesti Kaitseliidu űlemalt. 24.6.39. Taurė pritvirtinta ant medinio juoda spalva dažyto pagrindo su trimis kojomis. Taurė su profiliuotu dangteliu, puoštu ąžuolo lapų motyvo ausele. Taurės ir dangtelio vidus auksuoti. Taurės svoris – 1190 g. Taurę 1939 m. birželio 26 d. įteikė į iškilmes atvykusi estų delegacija, vadovaujama Kaitseliidu viršininko gen.mjr. Orasmaa, lydimo Jȁrva rinktinės vado plk. ltn. K. Prees ir sporto vadovo kpt. E. Lepp.

  • Rodomi įrašai nuo 1 iki 12
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 4
Vidutinis (0 Balsai)
Vidutinis įvertinimas yra 0.0 iš 5.