• Lietuvos kariuomenės vadai

      Lietuvos kariuomenės vadai

      Vytauto Didžiojo karo muziejus minėdamas kariuomenės vado pareigybės įsteigimo 100-metį (1919–2019 m.) pristato virtualią parodą „Lietuvos kariuomenės vadai“. Šią parodą sudaro eksponatai, atrinkti iš VDKM meno, fotografijų, spaudos, ginklų ir numizmatikos rinkinių. Parodoje pateikiami kariuomenės vadų portretai, fotografijos, dokumentai, ginklai ir apdovanojimai, atskleidžiantys šių karininkų veiklą bei nuopelnus.
      Kariuomenės vadas – aukščiausiasis Lietuvos kariuomenės karinis valdininkas, kurį skiria Lietuvos Respublikos prezidentas. 1919 m. gegužės 7 d. pirmuoju vyriausiuoju kariuomenės vadu paskiriamas gen. Silvestras Žukauskas. Nepriklausomybės kovų metais kariuomenės vadas, remdamasis Generaliniu štabu, vadovavo visoms kovinėms operacijoms ir atsakė už visą veikiančią kariuomenę. 1919–1923 m. laikotarpiu, dėl sudėtingos Lietuvos vidaus ir tarptautinės padėties, kariuomenės vadai dažnai keitėsi, todėl, be jau minėto gen. S. Žukausko, šias atsakingas pareigas užimti teko karininkams: gen. ltn. Pranui Liatukui, gen. Jonui Galvydžiui-Bykauskui, plk. Konstantinui Žukui, gen. ltn. Juozui Kraucevičiui, gen. ltn. Juozui Stanaičiui.
      Pasibaigus Nepriklausomybės kovoms pasikeitė ne tik kariuomenės, bet ir jos vado statusas bei funkcijos. Nors jam išliko pavaldžios visos ginkluotųjų pajėgų rūšys, pats kariuomenės vadas buvo pavaldus krašto apsaugos ministrui, o Lietuvos ginkluotųjų pajėgų vyriausiuoju vadu liko Respublikos prezidentas.
      1928 m. sausio 26 d. išleidus į atsargą kariuomenės vadą gen. S. Žukauską, naujas vadas nebuvo paskirtas. Kariuomenės vado institucija buvo atnaujinta tik 1935 m. sausio 1 d., įsigaliojus Kariuomenės vadovybės įstatymui. 1935–1940 m. kariuomenės vado pareigas ėjęs div. gen. Stasys Raštikis, ėmėsi kariuomenės pertvarkymo ir modernizavimo. Nuo 1940 m. balandžio 22 d. kariuomenės vado pareigas perėmė div. gen. Vincas Vitkauskas, kuris jai vadovavo iki sovietinės okupacijos pradžios.
      1992 m. lapkričio 19 d. buvo oficialiai atkurta Lietuvos kariuomenė. 1993 m. suformuota jos struktūra, o pirmuoju atkurtos kariuomenės vadu paskirtas gen. mjr. Jonas Andriškevičius. Bene svarbiausias tikslas tada buvo tapti vakarietiška kariuomene ir šis tikslas vainikuotas 2004 m., įstojus į NATO. Iki 2019 m. Lietuvos kariuomenei taip pat vadovavo: gen. mjr. Jonas Kronkaitis, gen. ltn. Valdas Tutkus, gen. ltn. Arvydas Pocius, gen. ltn. Vytautas Jonas Žukas, gen. mjr. Valdemaras Rupšys.
      Nuo pat atkūrimo iki 2019 m. veikdama Lietuvos kariuomenė tapo jėga, kuri yra gerbiama tiek Lietuvos Respublikos piliečių, tiek vakarų sąjungininkų.

Parodos objektai

   
  • Nuotrauka. Lietuvos kariuomenės vadas gen. Silvestras Žukauskas

    Nuotrauka. Lietuvos kariuomenės vadas gen. Silvestras Žukauskas, 1919 m.

    Gen. S. Žukauskui  vadovaujant Lietuvos kariuomenei 1919 m. gegužės 18–23 d. buvo suplanuota ir sėkmingai įvykdyta Kurklių-Panevėžio operacija, Taip pat 1919 m. gegužės 26 d.– birželio 3 d. buvo įvykdyta Kupiškio-Utenos operacija, kurios metu užimti Biržai, Nemunėlio Radviliškis, Utena. Tęsiant puolimą užimti Obeliai ir pasiekta Dauguva.

  • Paveikslas. „Kariuomenės vadas generolas Silvestras Žukauskas“

    Paveikslas. „Kariuomenės vadas generolas Silvestras Žukauskas“, XX a. 3 deš.

    Ignas Rudolfas

    Generolas Silvestras Žukauskas Nuo 1919 m. gegužės 7 d. iki rugsėjo 26 d. ir nuo 1920 m. vasario 23 d. iki birželio 14 d. – vyriausiasis kariuomenės vadas. Nuo 1923 m. birželio 6 d. iki 1928 m. sausio 26 d. – kariuomenės vadas. Apdovanotas 3-iojo, 2-ojo, 1-ojo laipsnių Vyčio Kryžiaus ordinais.

  • Šv. Georgijaus kardas

    Šv. Georgijaus kardas, XX a. pr.

    Šv. Georgijaus kardas, Rusija, geležtė pagaminta Vokietijoje Zolingeno firmos „P. D. Lüneschloss“, XX a. pradžia.``
    Pirmojo pasaulinio karo kovų aidas – eksponuojami daiktai, tarp kurių ir Rusijos kariuomenės 314-ojo Novooskolo pėstininkų pulko vado pulkininko Silvestro Žukausko (vėliau pirmojo nepriklausomos Lietuvos kariuomenės vado), Šv. Georgijaus kardas „Už drąsą“ paauksuota rankena. Tradicija pasižymėjusius Rusijos kariuomenės karius apdovanoti šaltaisiais ginklais gimė jau XVIII a. pirmajame ketvirtyje. XIX a. viduryje Rusijos kariuomenėje nusistovėjo tvarka apdovanojimo ginklus gaminti pagal konkretų kariuomenės modelį, o jų efesus paauksuoti. 1913 m. apdovanojimo ginklai susieti su Šv. Georgijaus ordinu ir įgijo pavadinimą „Georgijaus ginklai“. Šių ginklų skiriamaisiais bruožais buvo: 1) kryžmoje arba lankelyje esantis įrašas „За храбрость“ („Už drąsą“), 2) sumažinta Šv. Georgijais IV laipsnio ordino kopija ant rankenos galvos, 3) laurų šakų ornamentas makšties žalvarinėse dalyse, 4) efese pavaizduota imperatoriaus, kuriam valdant savininkas gavo pirmąjį karininko laipsnį, monograma, 5) Georgijaus kutas.
    1915 m. liepos 7–14 (naujuoju stiliumi liepos 20–27) d. plk. S. Žukausko vadovaujamas dalinys buvo įtrauktas į Šiaulių operaciją. Jos metu kovojo prieš Vokietijos pajėgas Vidurio Lietuvoje, siekiant apsaugoti Rusijos 5-osios armijos atsitraukimą. Už nuopelnus mūšių metu 1915 m. lapkričio 24 (n.st. gruodžio 7) d. S. Žukauskas buvo apdovanotas šiuo ginklu, kuris jam įteiktas 1916 m. vasario 19 (n.st. kovo 3) d. Po Pirmojo pasaulinio karo Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, S. Žukauskas įstojo į jos karines pajėgas, o Šv. Georgijaus kardą padovanojo Vytauto Didžiojo karo muziejui.
    Kardą sudaro nežymiai lenkta, prie smaigalio abipusiai aštri geležtė su dviem siaurais grioveliais abiejose pusėse ir efesas su kryžma pereinančia į apsauginį lankelį. Geležtės paviršius yra nikeliuotas, efeso – auksuotas. Vidinėje geležtės pusėje arčiau efeso yra dekoro kompozicijoje įrėmintas dvigalvis Rusijos erelis, prie gardos gamintojo įrašas P. D. / LÜNESCHLOSS / SOLINGEN. Išorinėje geležtės pusėje ties viduriu yra graviruotas įrašas: Офицеры и классные чины 314 пех. Новооскольскаго полка / дорогому и любимому отцу – командиру герою Шавель-Соллы 7–14 Iюля 1915 г. Toje pačioje geležtės pusėje: arčiau efeso dekoro kompozicija įrėminta imperatoriaus Nikolajaus II monograma, prie kryžmos gamintojo emblema – ant pusmėnulio sėdintis nuogas žmogus dešine ranka laikantis strėlę. Efesas paauksuotas, lauro šakelių pavidalo ornamentais dekoruotomis dalimis, su graviruotu įrašu За храбрость abiejose kryžmos pusėse. Išorinėje jo pusėje yra įspausti žymenys ir numeris: rankenos galvoje – ВД, rankenoje prie gardos ...56, ВД. Vidinėje efeso pusėje lankelyje prie rankenos galvos yra įspausta ВД. Rankenos gale Nikolajaus II monograma ir Šv. Georgijaus ordino kopija. Makštis plieninė, nikeliuota, auksuotais apkaustais ir dviem pakabinimui skirtasi žiedais. Visi apkaustai puošti lauro šakelių pavidalo ornamentais. Viršutiniame ir apatiniame makšties apkaustuose (vidinėje jos pusėje) kartojasi įspausti žymenys ir Nr. ВД, ...56. Kardą Vytauto Didžiojo karo muziejui padovanojo jo savininkas gen. Silvestras Žukauskas.

  • Rašalinė, Lietuvos kariuomenės vado gen. Silvestro Žukausko

    Rašalinė, Lietuvos kariuomenės vado gen. Silvestro Žukausko, 1923 m.

    Rašalinės pagrindas – keturkampis, balto metalo, ant 4 profiliuotų kojelių. Rašalinė – dviejų lizdų, korpusas metalinis, pagamintas iš artilerijos sviedinio įmitacijos, rašalo indeliai skaidraus balto stiklo su juodais stikliniais dangteliais. Priekinėje sviedinio dalyje pritvirtinta žalvarinė plokštelė su išraižytu įrašu: „Kariuomenės Vadui Generolui Žukauskui, Patrankų ir Ginklų taisymo Dirbtuvių karininkai, civiliai ir darbininkai. Kaunas, 1923 m. lapkričio mėn. 23 d.“Į artilerijos sviedinio tūtelės įmitaciją įmontuotas šepetukas plunksnakočiams valyti, kitoje tokioje pat tūtelės imitacijoje yra peleninė. Pieštukai ir plunksnakočiai buvo sustatomi į šautuvų piramidės imitaciją (stovas už šepetuko). Suvenyrinis patrankos modelis pritvirtintas prie pagrindo kaip puošybos elementas.

  • Nuotrauka. Gen. Silvestras Žukauskas Tautos šventės kariniame parade

    Nuotrauka. Gen. Silvestras Žukauskas Tautos šventės kariniame parade, 1925-05-15

    Albertas Šulcas

    Lietuvos kariuomenės vadas gen. Silvestras Žukauskas Tautos šventės kariniame parade Paradų aikštėje (nuo 1926 m. – P. Vileišio aikštė), Žaliakalnyje. Kaunas, 1925 m. gegužės 15 d.

  • Paradinis kavaleristų kardas

    Paradinis kavaleristų kardas, XX a. 3 deš.

    Paradinis kavaleristų kardas su makštimi ir kutu, JAV, XX a. 3-asis dešimtmetis. 1927 m. JAV lietuvių padovanotas Lietuvos kariuomenės vadui gen. Silvestrui Žukauskui. Išorinėje geležtės pusėje yra įrašas ,,Lietuvoskariuomenės vadui Gen. Silvestrui ŽukauskuiLietuvosVyčiai An[m]erikoje 1927“, ties viduriu – JAV erelis su juosta, kurioje yra įrašas ,,PLURIBUS UNUM“. Vidinėje geležtės pusėje įrašai: ties viduriu – ,,U.S.“, prie geležtės – ,,RIDABOCK&Co. New YOrk. N.Y“.

  • Pusiau automatinis pistoletas Brauning

    Pusiau automatinis pistoletas Brauning, XX a. 1 deš. – XX a. 4 deš.

    Pusiau automatinis pistoletas Brauning, 1900 m. modelis, kalibras – 7,65 mm, Nr. 252482, Belgija, XX a. 1–4(?) dešimtmetis. Vidinėje ginklo pusėje rėme yra pistoletas ovale ir stilizuotos raidės I N / BREVETE - ...[S].G.D.G. / nepilnai išlikę Brauning firmos žymenys x P.V. *  B žymuo pakartoti du kartus. Vidinėje ginklo pusėje, užrakto bloke ir taikiklyje yra Brauning firmos žymenys x P.V. *  B žymuo. Išorinėje ginklo pusėje taikiklyje yra numeris 252482. Dėtuvės dugnelyje P. Mod37. Dėtuvės dugnelio prailginime yra 2447. Dėtuvė nuo vengriško pistoleto Femaru M1937 (1937 m. modelis) (kito ginklo). Kriaunos ir saugiklis neoriginalūs. Inventoriaus knygoje yra įrašas: dovana gen. Žukausko.

  • Nuotrauka, portretinė. Lietuvos kariuomenės atsargos gen. ltn. Pranas Liatukas

    Nuotrauka, portretinė. Lietuvos kariuomenės atsargos gen. ltn. Pranas Liatukas, 1919–1921 m.

    Gen. ltn. Vyriausiuoju kariuomenės vadu buvo 1919 m. spalio 7 d. – 1920 m. vasario 23 d. Taip pat 1919 m. kovo 4 d. paskirtas Antrojo pėstininkų pulko vadu, gegužės 4 d. Trečiojo pėstininkų pulko vadu.

  • Portretas. „Pulkininkas Liatukas“

    Portretas. „Pulkininkas Liatukas“, XX a. 4 deš.

    Zigmas Petravičius

    Generolas leitenantas Pranas Liatukas 1919 m. spalio 7 d. – 1920 m. vasario 23 d. ėjo vyriausiojo kariuomenės vado pareigas. Nuo 1919 m. spalio 10 d. iki 1920 m. vasario 25 d. – Krašto apsaugos ministerijos valdytojas. Būdamas kariuomenės vadu daugiausiai dėmesio skyrė kovai su bermontininkais.

  • Paradinis kardas

    Paradinis kardas, XIX a. pab. – XX a. pr.

    Ginklas su makštimi, artilerijos dalinių. Priklausė KAM valdytojui ir vyriausiajam kariuomenės vadui gen. ltn. Pranui Liatukui. Geležtė nežymiai lenkta, su išilginiu grioveliu abiejose pusėse, jos ašmenys nesuformuoti, nikeliuota. Gardą sudaro kryžma ir iš jos išeinantis apsauginis lankelis. Rankos apsauga ir nugarėlė yra papuoštos augaliniais ornamentais. Taip pat papuošti ir kryžmos skydeliai. Išorinės pusės kryžmos skydelyje yra du sukryžiuoti pabūklų vamzdžiai, vidinės pusės kryžmos skydelyje pavaizduotas herbinis skydas, šalmas su karūna ir augaliniai motyvai. Kryžmą iš penties pusės puošia mažesnė liūto galva. Auksaspalvė metalinių efeso dalių danga pašalinta. Rankena medinė, aptraukta plastiku, apsukta vielos pyne. Rankenos nugarėlė pereina į liūto galvos pavidalo rankenos galvą. Garda, rankenos nugarėlė iš jos išeinanti galva ir rankenos žiedas plieniniai. Kardui trūksta odinio fiksacijos makštyje žiedo. Makštis plieninė, dažyta juodos spalvos dažais, su vienu pakabinimo žiedu ir galo sustiprinimu.

    Aprašė V. Airini. 

  • Miniatiūra. Vyčio Kryžiaus ordino su kardais. Priklausė gen. ltn. Pranui Liatukui

    Miniatiūra. Vyčio Kryžiaus ordino su kardais. Priklausė gen. ltn. Pranui Liatukui, XX a. 4 deš.

    Vyčio Kryžiaus ordino pakaitas – miniatiūra, tai sumažintas Vyčio Kryžius, kurį sudaro šešių galų dvigubas kryžius pirmajame aukšte ir skydas su Vyčiu bei dviem sukryžiuotais kalavijais antrajame aukšte. Viršutinėje reverso dalyje įspaustas gamintojo žymuo „IG“ (Juozo Gerštyko graverių dirbtuvės). Apačioje – sidabro praba „0800“. Centrinėje reverso dalyje – strypelis, ant kurio dedama juodos ir raudonos spalvų muaro rozetė ir veržlė. 

  • Nuotrauka. Lietuvos kariuomenės vadas plk. ltn. Konstantinas Žukas

    Nuotrauka. Lietuvos kariuomenės vadas plk. ltn. Konstantinas Žukas, 1920 m.

    Plk. ltn. Lietuvos kariuomenės Vyriausiuoju vadu buvo nuo  1920 m. liepos 7 d. iki 1921 m. balandžio 7 d. Taip pat nuo 1920 m. birželio 19 d. iki 1921 m. balandžio 7 d. Kazio Griniaus VI Vyriausybėje užėmė  Krašto apsaugos ministro pareigas.

  • Rodomi įrašai nuo 1 iki 12
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 4
Vidutinis (0 Balsai)
Vidutinis įvertinimas yra 0.0 iš 5.
Dar nėra komentarų. Būti pirmam.