• Lietuvos kariuomenės pėstininkų ginkluotė Nepriklausomybės kovose

      Lietuvos kariuomenės pėstininkų ginkluotė Nepriklausomybės kovose

      Vytauto Didžiojo karo muziejaus (VDKM) Ginklų rinkinyje gausu eksponatų, susijusių su 1918 m. prasidėjusiu Lietuvos kariuomenės kūrimu ir netrukus įsiliepsnojusiomis Nepriklausomybės kovomis. Didžiąją šių eksponatų dalį sudaro Lietuvos kariuomenės pėstininkų ginklai, šaudmenys ir su jais susijusi ekipuotė.
      Nuo 1918 m. jauna, dar tik besikurianti Lietuvos kariuomenė buvo ginkluojama ir ginklavosi pati chaotiškai. Išorinės grėsmės akivaizdoje stengtasi apsiginkluoti kuo skubiau. Pėstininkams, kaip gausiausiai kariuomenės rūšiai, ginklų reikėjo daugiausiai. Dalį ginklų atsinešė patys savanoriai. Tai buvo Pirmajame pasauliniame kare ir anksčiau naudoti įvairių modelių bei kalibrų šautuvai, karabinai, pistoletai ir revolveriai. Pagrindinė ir gausiausią visų ginklų dalis buvo šautuvai. 1-ojo pėstininkų pulko savanorių 1918 m. atsineštais ginklais laikytini keli VDKM Ginklų rinkinio karabinai (G-133, G-139, G-134). Prie kiekvieno iš šių ginklų buožės dešinės (išorinės pusės) pritvirtinta žalvarinė lentelė, kurioje išgravituotas įrašas atskleidžia patekimo į Lietuvos kariuomenę istoriją.
      1919 m. buvo ginkluojamasi iš okupacinės valdžios sandėlių ir Vokietijos kariuomenės dalinių gaunamais ginklais, kurie buvo perkami arba mainomi į maisto produktus. Tais pačiais metais pradėjus veikti Artilerijos daliai, ginklų pirkimas tapo legalus ir organizuotesnis. Iki 1919 m. lapkričio 21 d., kovų su bermontininkais pradžios, apytiksliais duomenimis, iš vokiečių buvo gauta: 19 026 šautuvai, 1 827 karabinai, 25 pistoletai ir 8 242 080 šovinių. Be šios lengvosios ginkluotės buvo apsirūpinta kulkosvaidžiais, granatomis ir kitais reikmenimis. Vėliau Lietuvos kariuomenės ginkluotę papildė ir iš bolševikų atimti šautuvai ir karabinai bei jų naudota sunkesnė ginkluotė, kaip kulkosvaidžiai.
      Vykstant kovoms su bermontininkais, ginklų tiekimas vokiečių buvo sustabdytas. Padedant britams 1919 m. spalį pavyko gauti 2 996 rusiškus šautuvus ir 1 498 300 jiems skirtų šovinių. Esant nepakankamam aprūpinimui, naujai gautais ginklais skubiai perginkluoti 1-asis ir 7-asis pėstininkų pulkai. Vėliau, spaudžiant Prancūzijos kariuomenės generolo Anri Albero Niselio (Henri Albert Niessel) vadovaujamai misijai vokiečiai, kaip kompensaciją už bermontininkų padarytą žalą, perdavė Lietuvai geros būklės ginklus ir jiems skirtus šaudmenis – 5001 vokišką šautuvą ir 14 988 038 šovinius šautuvams bei kulkosvaidžiams. Sumušus bermontininkus, karo grobiu tapo ir jų ginklai. Vis dėlto ginklų ir šaudmenų trūkumas buvo jaučiamas visą Nepriklausomybės kovų laikotarpį. Lietuvos kariuomenės pėstininkų dalinių ginklai ir šaudmenys buvo labai įvairūs, neretai ne pačios geriausios būklės. Sunkumų keldavo tai, kad ginklai be įvairių kitų skirtumų buvo skirtingų kalibrų, t.y. pritaikyti šaudyti skirtingais šoviniais.
      Svarbią Lietuvos kariuomenės pėstininkų ginkluotės dalį sudarė Vokietijoje pagaminti 7,92 mm kalibro 1888 ir 1898 m. modelio ,,Mauser“ sistemos šautuvai ir karabinai, 1908 m. modelio sunkieji kulkosvaidžiai MG08 ir lengvieji 1908 m. modelio 1915 m. modifikacijos kulkosvaidžiai MG 08/15. Buvo naudojami ir senesni 1871 m. modelio „Mauser“ sistemos šautuvai. Pėstininkai turėjo caro kariuomenės ginkluotėje buvusius Rusijoje ir JAV pagamintus 7,62 mm kalibro „Mosin-Nagant“ sistemos 1891 m. modelio šautuvus ir karabinus, 1910 m. modelio sunkiuosius kulkosvaidžius „Maxim“. Dalis karių buvo ginkluoti senesniais rusiškais 1870 m. modelio šautuvais „Berdan Nr. 2“ (10,75 mm), Japonijoje pagamintais ir caro kariuomenės naudotais šautuvais ir karabinais „Arisaka“ (6,5 mm) bei 1895 m. modelio amerikiečių gamybos šautuvais „Winchester“ (7,62 mm). Rečiau pasitaikydavo Austrijos-Vengrijos kariuomenės šautuvų ir karabinų „Mannlicher“ bei itališkų 1871/1887 m. modelio šautuvų „Vetterli-Vitali“. Didelę modernios pėstininkų ginkluotės dalį sudarė Vokietijoje pagaminti 1898 m. modelio ,,Mauser“ sistemos šautuvai ir karabinai. Kulvosvaidžių kuopų kariai buvo ginkluoti senesniais karabinais „Mauser 88“, „Mauser 91“, ir naujesniais ,,Mauser 98AZ“.
      Pėstininkai, kaip ir likusi kariuomenė, buvo apsiginklavę įvairių sistemų ir kalibrų pistoletais ir revolveriais. Tai buvo Vokietijoje pagaminti 1908 m. modelio pistoletai „Parabellum“ (9 mm), 1912 m. modelio pistoletai „Mauser C96“ (7,63 ir 9 mm), 1895 m. modelio rusiški ir belgiški „Nagant“ revolveriai (7,62 mm). Pėstininkai naudojo ir kariuomenėje kiek mažiau paplitusius kitų sistemų pistoletus bei revolverius. Karininkai apsiginklavo Pirmajame pasauliniame kare kovojusių valstybių kariuomenių šaltaisiais ginklais, pavyzdžiui, vokiečių modelio 1848 n/A lauko artilerijos kardais.
      VDKM Ginklų rinkinyje saugomos vertybės leidžia iš arčiau pažvelgti į Lietuvos kariuomenės ir jos pėstininkų istoriją, įžvelgti detales, kurias nutyli rašytiniai ir ikonografiniai šaltiniai. Lietuvių pėstininkų ginklai yra ir vieni vertingiausių Nepriklausomybės kovų laikotarpio eksponatų.

Parodos objektai

   
  • Rodomi įrašai nuo 1 iki 12
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 3
Vidutinis (0 Balsai)
Vidutinis įvertinimas yra 0.0 iš 5.