• PAŠTUVOS PILIES GYNYBAI – 650

      PAŠTUVOS PILIES GYNYBAI – 650

      Paštuva – šaltiniuose minima nuo XIII–XIV a. Paštuvos žemės centras buvo Paštuvos pilis (veikiausiai ant Jaučakių piliakalnio). Petras Dusburgietis (Vokiečių ordino kronikininkas) savo lotyniškoje Prūsų žemės kronikoje (Chronicon terrae Prussiae) mini 1292 m. kryžiuočių įsiveržimą į Paštuvos (Pastovis) žemę. Paštuvos žemę dažnai mini ir Vartbergės kronika, Vygando Marburgiečio kronika, Dietmaro kronika.
      1369 m. po 5 paras trukusios kryžiuočių, kuriems vadovavo maršalas Hermanas Šindenkopfas, apgulties pilis buvo sunaikinta. Po mūšio kryžiuočiai į pilį įsiveržė pro slaptą įėjimą. Dalis gynėjų pasidavė, bandantys priešintis buvo išžudyti, o pilies seniūnas Girdavas paimtas į nelaisvę. Pilis lietuvių greitai atstatyta, dar kartą paminėta 1413 m., Vygandas Marburgietis (Vokiečių ordino heroldas (diplomatas) Prūsijoje) mini, kad Paštuvos pilis (Castra Pasten) stovėjusi Nemuno saloje. Pilį ir gyvenvietę nuo XIV a. antrosios pusės lietuviai, manoma, ėmė vadinti Vilkija – XV a. pirmosios pusės Vytauto dokumentuose jau minima Vilkijos pilis. Kai kurie istorikai mano, kad tai yra 1388 m. kryžiuočių sudeginta Wildenberg pilis.
      Šioje virtualioje parodoje, kuri skirta Paštuvos pilies gynybos 650 metų sukakčiai paminėti, norima atskleisti Paštuvos žemių istoriją: tiek bendruomenės gyvenimą įvairiais laikotarpiais, tiek atskiro žmogaus – nuo gimimo iki mirties. Eksponatai iš archeologijos rinkinio liudys gyvenimą nuo akmens amžiaus (mezolito) iki XVI a. vidurio. Buities daiktų ir įkapių artefaktai surasti Paštuvos žemėse ir Paštuvos kapinyne (datuojamas II–XVII a).

      Archeologijos rinkinio saugotoja
      Sandė Trubilaitė

Parodos objektai

   
  • Rodomi įrašai nuo 1 iki 12
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 2
Vidutinis (0 Balsai)
Vidutinis įvertinimas yra 0.0 iš 5.