- PAŠTUVOS PILIES GYNYBAI – 650
  
  Paštuva – šaltiniuose minima nuo XIII–XIV a. Paštuvos žemės centras buvo Paštuvos pilis (veikiausiai ant Jaučakių piliakalnio). Petras Dusburgietis (Vokiečių ordino kronikininkas) savo lotyniškoje Prūsų žemės kronikoje (Chronicon terrae Prussiae) mini 1292 m. kryžiuočių įsiveržimą į Paštuvos (Pastovis) žemę. Paštuvos žemę dažnai mini ir Vartbergės kronika, Vygando Marburgiečio kronika, Dietmaro kronika.
  1369 m. po 5 paras trukusios kryžiuočių, kuriems vadovavo maršalas Hermanas Šindenkopfas, apgulties pilis buvo sunaikinta. Po mūšio kryžiuočiai į pilį įsiveržė pro slaptą įėjimą. Dalis gynėjų pasidavė, bandantys priešintis buvo išžudyti, o pilies seniūnas Girdavas paimtas į nelaisvę. Pilis lietuvių greitai atstatyta, dar kartą paminėta 1413 m., Vygandas Marburgietis (Vokiečių ordino heroldas (diplomatas) Prūsijoje) mini, kad Paštuvos pilis (Castra Pasten) stovėjusi Nemuno saloje. Pilį ir gyvenvietę nuo XIV a. antrosios pusės lietuviai, manoma, ėmė vadinti Vilkija – XV a. pirmosios pusės Vytauto dokumentuose jau minima Vilkijos pilis. Kai kurie istorikai mano, kad tai yra 1388 m. kryžiuočių sudeginta Wildenberg pilis.
  Šioje virtualioje parodoje, kuri skirta Paštuvos pilies gynybos 650 metų sukakčiai paminėti, norima atskleisti Paštuvos žemių istoriją: tiek bendruomenės gyvenimą įvairiais laikotarpiais, tiek atskiro žmogaus – nuo gimimo iki mirties. Eksponatai iš archeologijos rinkinio liudys gyvenimą nuo akmens amžiaus (mezolito) iki XVI a. vidurio. Buities daiktų ir įkapių artefaktai surasti Paštuvos žemėse ir Paštuvos kapinyne (datuojamas II–XVII a).
  
  Archeologijos rinkinio saugotoja
  Sandė Trubilaitė

Parodos objektai

Visi (20)
Nuotraukos (20)
Vaizdo įr. (0)
3D (0)
Garso įr. (0)
Kita (0)

Titnago skeltės fragmentas, VIII–V tūkst. pr. Kr.

Titnago skeltės fragmentas - dirbinys (?), su įduba, pagamintas iš briauninės (vienpusės) skeltės vidurinės dalies, trikampio skersinio pjūvio. Dešinėje kraštinėje platus ir seklus įdubimas suformuotas vidutinio dydžio plokščiu retušu (?), tamsiai pilkos spalvos.
Titnago skeltė, VIII–V tūkst. pr. Kr.

Titnago skeltė be smaigalio. Su padrika utilizacija, tamsiai pilkos spalvos.
Gremžtukas, VIII–V tūkst. pr. Kr.

Galinis gremžtukas. Ašmenėlis suformuotas vidutinio dydžio statmenu retušu arba utilizacija skeltės distaliniame gale, pilkai juodos spalvos. Šonuose - žievės likučiai.
Akinė apyrankė, I–II a.

Akinė apyrankė siaurėjančiais galais, pjūvis apvalus. Išorinis lankelis puoštas akutėmis ir taškeliais, kurie sudaro linijas. Galai taip pat puošti taškeliais, kurie sudaro linijas.
Įvijinis antsmilkinis, I–II a.

Įvijinis antsmilkinis susuktas iš apskritos vielos. Neornamentuotas.
Akinė prūsų serijos segė, I–II a.

Akinė prūsų serijos segė su kiek platėjančia kojele, ant kurios išmuštos 3 poros akučių. Akutės dvigubos. Segės lankelio centre - įkartėlėmis ornamentuota įdubusi linija. Užsegamoji adata išlikusi.
Įvijinis antsmilkinis, I–II a.

Įvijinis antsmilkinis susuktas iš apskritos vielos. Neornamentuotas.
Ritinis smeigtukas, I–II a.

Ritinis smeigtukas su šone esančia ąsele grandelei. Smeigtuko galvutė ornamentuota gilių brūkšnių motyvu. Smeigtas geležinis.
Mėlyno stiklo karoliukas, I–II a.

Mėlyno stiklo karoliukas su viduje išlikusia įvija. Karoliukas pailgas, su išilginiais ranteliais visame paviršiuje.
Galąstuvas, XIII–XV a. (?)

Galąstuvas su skylute prie kiek platesnio galo. Keturkampio skersinio pjūvio.
Įvijinis žiedas, I–XII a.

Įvijinis, 7 apvijų, žiedas iš apvalaus pjūvio vielos. Neornamentuotas.
Puodų šukės, X–XIII a.

Dvi ornamentuotos puodų šukės - sienelės fragmentai. Mažesnė puodo šukė gelsvos, o didesnė - rudos spalvos. Paviršius puoštas horizontaliomis linijomis ir įspaustų duobučių eilėmis. Molyje gausu granito priemaišų. Dovanojo Šimonis 1962 m.