• LIETUVOS KRAŠTO APSAUGOS MINISTRAS DIPLOMATAS. BRG. GEN. TEODORAS DAUKANTAS

      LIETUVOS KRAŠTO APSAUGOS MINISTRAS DIPLOMATAS. BRG. GEN. TEODORAS DAUKANTAS

      Vytauto Didžiojo karo muziejus pristato virtualią parodą „Lietuvos krašto apsaugos ministras diplomatas brg. gen. Teodoras Daukantas“, skirtą karininko 60-osioms mirties metinėms paminėti. Parodoje siekiama pristatyti Vytauto Didžiojo karo muziejuje saugomas muziejines vertybes, susijusias su T. Daukanto asmeniniu ir profesiniu gyvenimu. Virtualią parodą daugiausia sudaro karininko asmeninį civilinį ir karinį gyvenimą liudijančios fotografijos. Jose T. Daukantas atsiskleidžia kaip karininkas, visuomenininkas, skautų globėjas, diplomatas ir galų gale kaip šeimos žmogus. Šalia įvairių ir iškalbingų fotografijų virtualioje parodoje pristatomi ir du asmeniniai T. Daukanto daiktai – piniginė ir išskirtinio dizaino peleninė.
      Politinis, karinis ir visuomenės veikėjas, vienas iš Lietuvos jūrininkų sąjungos įkūrėjų, brigados generolas Teodoras Daukantas gimė 1884 m. rugsėjo 20 d. Sankt Peterburge. Čia baigęs gimnaziją įstojo į Karo jūrininkų mokyklą. 1914 m. sidabro medaliu baigė Sankt Peterburgo karo jūrų akademiją. Tarnavo Rusijos Baltijos kariniame jūrų laivyne. 1917 m. rugsėjį persikėlė į Rusijos pietus, buvo Didžiosios Britanijos generalinio konsulo Kaukaze (Batumyje) sekretoriumi, laivo kapitono padėjėju, vėliau kapitonu. 1922 m. pabaigoje T. Daukantas grįžo į Lietuvą, dirbo laisvai samdomu Aukštųjų karininkų kursų Kaune mokslo dalies vedėju. 1923 m. pabaigoje įstojo į Lietuvos kariuomenę. 1923 m. spalio 1 d. jam suteiktas pulkininko laipsnis. 1924 m. kovo 18 d. T. Daukantas paskirtas krašto apsaugos ministru, tačiau 1925 m. rugsėjo 24 d. kartu su ministrų kabinetu atsistatydino. 1925 m. rugsėjo 26 d. karininkas paskirtas Aukštųjų karininkų kursų etatiniu lektoriumi. 1925 m. lapkričio 10 d. paleistas į atsargą. Tų pačių metų gruodžio 29 d. priimtas į kariuomenę, paskirtas Vyriausiojo štabo viršininku. 1927 m. rugpjūčio 11 d. T. Daukantas vėl paskirtas krašto apsaugos ministru. 1928 m. gegužės 7 d. pakeltas į generolus leitenantus (1936 m. šis laipsnis pakeistas į brigados generolo). T. Daukantas 1928–1930 m. buvo Valstybės tarybos nariu. 1929 m. gegužės 15 d. pačiam prašant paleistas į atsargą. Būdamas atsargoje daug darbavosi Atsargos karininkų sąjungoje, Šaulių sąjungoje (buvo Centro valdybos pirmininku), bendradarbiavo karinėje spaudoje. 1925–1928 m. karininkas buvo skautų šefo pavaduotojas ir Draugijos skautams remti pirmininkas.
      T. Daukantas pasitraukęs iš karo tarnybos 1930 m. išvyko į Pietų Ameriką. 1930–1932 m. buvo generalinis konsulas Rio de Žaneire, 1932–1935 m. Lietuvos atstovas ir įgaliotas ministras Pietų Amerikoje (Brazilija, Urugvajus, Paragvajus). 1935 m. T. Daukantas Iš Pietų Amerikos sugrįžo į Lietuvą, į Vytauto Didžiojo universitetą dėstyti geografijos. Paskaitose T. Daukantas kėlė Baltijos jūros ir jūrininkystės svarbos Lietuvos valstybei klausimą. 1936 m. atsargos karininkas persikėlė į Klaipėdą, 1937 m. balandžio 16 d. Susisiekimo ministerija paskyrė jį Jūrininkystės inspektoriumi Klaipėdoje. T. Daukanto iniciatyva pagyvėjo jūrų skautų veikla.
      T. Daukantas jūros svarbos Lietuvai klausimais rašė spaudoje, nagrinėjo Klaipėdos uosto plėtros problemas, rūpinosi Lietuvos tautinio laivyno steigimu. Sovietų sąjungai okupuojant Lietuvą, T. Daukantas pasitraukė į Alytų ir jos gimnazijoje mokytojavo. 1941 m. sausio 7 d. NKVD suimtas ir kalintas Kaune. Kilus Vokietijos ir SSRS karui, iš kalėjimo išlaisvintas. 1941 m. rudenį pradėjo dėstyti Vilniaus universitete ir dėstė iki jo uždarymo. T. Daukantas buvo komiteto Vilnijai remti ir rezistencinio sąjūdžio „Vieninga kova“ pirmininkas. Už dalyvavimą rezistencinėse veikloje 1944 m. liepos 15 d. gestapo buvo suimtas ir vežamas į Vokietiją, bet pabėgo ir grįžo į Lietuvą. 1944 m. rugsėjo 3 d. vykstant į Lietuvos rezistencijos vadovų pasitarimą Kaltinėnuose sovietinių diversantų apšaudytas ir sunkiai sužeistas. 1944 m. antrą kartą bolševikams okupuojant Lietuvą, T. Daukantas pasitraukė į Vokietiją, anglų okupuotą zoną, o 1949 m. emigravo į Argentiną, Buenos Aires. Čia irgi buvo aktyvus visuomenės veikėjas, Pavergtųjų Europos tautų išlaisvinimo sąjungos pirmininkas. T. Daukantas mirė 1960 m. balandžio 10 d. Buenos Airėse. 1997 m. jo palaikai parvežti į Lietuvą ir perlaidoti Karmėlavos kapinėse.
      T. Daukantas apdovanotas DLK Gedimino 1-ojo laipsnio ordinu (1928), Lietuvos Nepriklausomybės medaliu (1928), Šaulių žvaigždės ordinu (1931), Šaulių žvaigždės ordino medaliu (1939), ugniagesių „Artimui pagalbon“ 1-ojo laipsnio garbės ženklu (1928), skautų „Svastikos ordinu“ (1931), Italijos Karūnos 1-ojo laipsnio ordinu (1928), Latvijos Aizsargų nuopelnų kryžiumi (1929), Prancūzijos Garbės legiono 4-ojo laipsnio ordinu (1936), Rusijos Šv. Stanislovo 3-iojo ir 2-ojo laipsnio ordinais, Šv. Anos 3-iojo ir 2-ojo laipsnio ordinais, Suomijos Šaulių kryžiaus ordinu (1929 ) ir Tuniso „Nichan Ifikar“ 1-ojo laipsnio ordinu (1926).

Parodos objektai

   
  • Rodomi įrašai nuo 37 iki 38
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 4
Vidutinis (0 Balsai)
Vidutinis įvertinimas yra 0.0 iš 5.
Dar nėra komentarų. Būti pirmam.