• Šventas Jurgis Vytauto Didžiojo karo muziejaus skulptūros ir tapybos darbuose

      Šventas Jurgis Vytauto Didžiojo karo muziejaus skulptūros ir tapybos darbuose

      Šv. Jurgis – vienas žinomiausių ir labiausiai garbinamų katalikų ir stačiatikių šventųjų. Anot šaltinių, jis gimė iš Kapadokijos kilusių graikų krikščionių šeimoje Lodo mieste, Palestinoje. Šv. Jurgis – ir vienas karingiausių šventųjų. Teigiama, kad jis tarnavo romėnų kariuomenėje ir buvo labai vertinamas už jėgą ir drąsą, tad imperatoriaus Diakletiano pakeltas į tribūnus. Pasakojama, kad vėliau imperatoriui pradėjus persekioti kariuomenėje tarnaujančius krikščionis, šv. Jurgis neišsižadėjo savo tikėjimo. Karys skleidė krikščionių tikėjimą net suimtas, todėl po ilgų kankinimų 303 m. balandžio 23 d. jam buvo įvykdyta mirties bausmė.
      Ilgainiui Vakarų ir Rytų bažnyčiose išpopuliarėjo pasakojimas apie šv. Jurgio žygdarbį. Karžygio perdurtas slibinas buvo suvokiamas kaip gėrio pergalė prieš blogį, kartu ir perėjimo iš stabmeldystės į krikščionybę įprasminimas. Būdamas vienas žymiausių krikščionių karžygių, šv. Jurgis laikomas kareivių, riterių, ginklininkų, daugelio miestų ir valstybių globėju ir užtarėju.
      Vakarų bažnyčios ikonografijoje šv. Jurgis buvo vaizduojamas raitas arba pėsčias, vilkintis šarvus, dažnai su šalmu, laikantis skydą, ginkluotas ietimi ir kalaviju. Viduramžiais, Renesanso ir Baroko epochose sukurti šv. Jurgio atvaizdai dažnai puikiai atspindi tuometes karybos realijas. Kompoziciją kartais papildydavo surišta, dažniausiai besimeldžianti karalaitė.
      Rytų bažnyčios dailėje Šv. Jurgis primena vėlyvosios Romos imperijos karį, vėliau turi visus Bizantijos imperijos kariuomenės ginkluotės ir aprangos atributus. Bizantiškojoje tradicijoje šventasis vaizduojamas raitas, sėdintis ant balto, o kartais ir juodo stambaus žirgo, arba kuriamas jo portretinis paveikslas. Jis kone niekada nedėvi šalmo, tačiau, kaip įprasta Rytų bažnyčios dailei, jo galvą visada supa aureolė. Šventasis vilki raudoną apsiaustą.
      Katalikiškoje Lietuvoje, nuo seno palaikiusioje ryšius su stačiatikių kraštais, aptinkama ne tik lotyniškoji, bet ir bizantiškoji šventojo vaizdavimo tradicija. Tačiau formavosi ir savitas liaudies skulptūrų stilius. Tai lėmė išskirtinis šv. Jurgio populiarumas. Jurginių papročiai parodo, kad kaimo žmonės priskyrė šventajam gyvulių bandų, ypač arklių, globėjo, taip pat plėšrių žvėrių (vilkų, meškų, lapių) valdovo funkcijas. Lietuvoje, kur šv. Jurgis laikomas antruoju (po šv. Kazimiero) globėju, kovos su slibinu siužetas paplito vadinamųjų dievdirbių kūryboje.
      Populiarų siužetą atkartojančiuose lietuvių liaudies dailės kūriniuose tradicinis šv. Jurgis vaizduojamas su šarvais ir raudonu apsiaustu, jojantis ant žirgo ir smeigiantis ilgą ietį į slibiną, besiraitantį po žirgo kojomis. Neretai liaudies meistrai, rinkdamiesi legendos vizualizaciją, į kūrinius įpindavo etninius ir tautinius motyvus. Parodoje pateikiami molbertinės tapybos ir skulptūros dirbiniai sukurti XVIII–XX a. pirmojoje pusėje. Darbų autoriai nežinomi.
      Vytauto Didžiojo karo muziejaus dailės kūriniuose, vaizduojančiuose šv. Jurgį, aptinkame lietuvių tautodailėje pasitaikančius vaizdavimo motyvus. Skulptūros kūriniuose šventasis vaizduojamas ne viena, o abiem rankomis laikantis ietį. Žirgas vaizduojamas ne tik stovintis piestu virš slibino, bet ir ant slibino nugaros. Krikščioniškojoje ikonografijoje šv. Jurgis ne tik smeigia ietimi, bet ir užsimojęs kalaviju, o čia, kaip ir kitur lietuvių liaudies mene, jis visuomet smeigia ietimi pabaisai į nasrus. Stokoja ir baltos vėliavos su raudonu kryžiumi. Liaudies mene kryžius buvo raižomas arba tapomas ant šventojo apsiausto, mažas kryželis kartais išdrožiamas ir ant ieties galo arba raitelio krūtinės. Vėlesniuose, jau XX a. darbuose išryškinama aliuzija į Lietuvos Respublikos herbą Vytį. Daugelyje apvaliosios skulptūros kūrinių ryškūs etniniai simboliai. Žirgo balno geometriniai raštai ir abstrakčios formos šventojo aprangos detalės. Tuo metu tapyboje matome šventojo vaizdinį, artimą vakarietiškai vaizdavimo tradicijai. Parodai pateiktame paveiksle šventasis parodomas kaip antikos laikų karys, vilkintis tai epochai būdingą aprangą su raudonu apsiaustu, helenistinį šalmą, žvyninius šarvus, smeigiantis slibinui į nasrus abiem rankomis laikoma riteriška ietimi. Kūrinyje juntamą dinamiką atskleidžia besibaidančio žirgo figūra, įtampą – raitelio ir slibino dvikova. Ypatingą vaizduojamo personažo sakralumą pabrėžia ikona su šv. Jurgio atvaizdu. Kūrinyje atsispindi tradicinis Rytų bažnyčios dailėje vyravęs vaizdinys. Raitelio figūra vaizduojama kiek sustingusi, veidas pasuktas ¾ kampu, raitelis ietimi smeigia slibinui tiesiai į nasrus. Šventojo galvą puošia aureolė. Ikona buvo nešiojama krikščionių ortodoksų ant kaklo kaip amuletas.
      Parodoje karių globėjo ir karžygio Šv. Jurgio vaizdiniai perkelia karo suvokimą į simbolinius ir dvasinius tūrius. Su šiuo krikščioniško pasaulio personažu kurti dailės kūriniai ieško pateisinimų agresijai, kurią sukelia amžinas susipriešinimas ne tik su aplinka, bet ir su pačiu savimi.

Parodos objektai

   
  • Šv. Jurgis

    Šv. Jurgis, XX a. pr.

    Medinė polichrominė apvalioji skulptūra. Kūrinyje vaizduojamas krikščionių karžygys šv. Jurgis. Šventasis raitas, vilkintis raudonos spalvos tuniką. Žirgas komponuojamas ant slibino nugaros. Kompozicijoje išryškinama žirgo karčių ir uodegos faktūra. Skulptūros kompozicija atvira, dinamiška.

  • Šv. Jurgis

    Šv. Jurgis, 1939 m.

    Medinė monochrominė apvalioji skulptūra vaizduoja vieną žymiausių krikščionių karžygių šv. Jurgį. Šventasis vaizduojamas su šarvais, sėdintis ant žirgo. Raitelis rankose laiko ietį. Žirgas priekinėmis kojomis atsirėmęs į slibino galvą. Slibinas agresyvus, nasrus atsukęs į šventąjį. Kompozicijoje išryškintas raitelio apsiaustas ir masyvus kalavijas. Abstrakti raitelio kepurės forma ir viena ranka laikomas kalavijas primena lietuvių liaudies dailėje paplitusį šventojo vaizdavimą. Tai stebuklinių pasakų herojus-išvaduotojas. Kūrinio plastinę raišką pabrėžia faktūriniai elementai. Skulptūros kompozicija atvira, dinamiška.

  • Karalaitė iš šv. Jurgio skulptūrinės grupės

    Karalaitė iš šv. Jurgio skulptūrinės grupės, XIX a. pab. – XX a. pr.

    Medinė polichrominė apvalioji skulptūra. Vaizduojama karalaitė dažnai komponuojama prie šv. Jurgio vaizdinių. Karalaitė yra Kapadokijos miesto, iš kurio kilęs šventasis, simbolinė išraiška. Karalaitė vaizduojama suglaudusi rankas, su ilga suknele ir mėlynu apsiaustu. Plastinę išraišką akcentuoja abstraktūs stilizuoti elementai. Skulptūros kompozicija uždara ir statiška. Juntamas monumentalumo įspūdis.

  • Šv. Jurgis

    Šv. Jurgis, XIX a. pab. – XX a. pr.

    Medinė polichrominė apvalioji skulptūra. Skulptūra vaizduoja šv. Jurgį, kovojantį su slibinu. Šventasis vilki romėniškus šarvus ir apsiaustą. Galvą dengia šalmas ir stilizuota aureolė. Žirgas vaizduojamas pamynęs slibiną. Kūrinio plastinę raišką išryškina detalių faktūriškumas. Skulptūros kompozicija atvira ir dinamiška.

  • Šv. Jurgis

    Šv. Jurgis, XIX a. pab. – XX a. pr.

    Medinė polichrominė apvalioji skulptūra. Kūrinyje vaizduojamas žymiausias krikščionių karžygys šv. Jurgis. Jis laikomas visų kareivių, riterių, ginklininkų globėju ir užtarėju. Šv. Jurgis vaizduojamas kovojantis su slibinu. Jo galvą dengia šalmas. Šventasis vilki romėniškus šarvus ir ryškiai raudoną apsiaustą. Apsiausto viduryje įkomponuotas lietuvių liaudies dailėje pamėgtas ornamentas ratas. Ornamento viduryje matyti aliuzija į graikišką kryžių. Raitelio žirgas obuolmušis, jis viena koja remiasi į slibino galvą. Apatinėje kūrinio dalyje įkomponuota slibino figūra. Pastarojo formos aptakios, faktūra grubi. Skulptūros kompozicija atvira ir daugialypė.

  • Skulptūra -

    Skulptūra - "Šv. Jurgis", XX a. 4 deš.

    Rapolas Jakimavičius

    Skulptūra „Šv. Jurgis“. Aut. R. Jakimavičius. 1940 m.
    Medinė monochrominė reljefinė skulptūra vaizduoja vieną žymiausių krikščionių karžygių šv. Jurgį. Remiantis „Aukso legenda“, šventasis vaizduojamas tradiciškai, su šarvais, sėdintis ant žirgo. Rankose jis laiko ietį, kuria smeigia slibinui tiesiai į nasrus. Kūrinio dinamiką atskleidžia besibaidančio žirgo figūra, įtampą – ratelio ir slibino dvikova. Kompozicija atvira, ekspresyvi, figūros komponuojamos tolygiai, neišskiriant svarbiausios dalies. Skulptūra sukurta paryškinant medžio drožybos ypatybes. Žirgo karčiai ir slibino šeriai išsiskiria lengva faktūra. Slibinas kūno padėtimi primena nuolankų šunį. Raitelio ekipuotė ir žirgo laikysena – aliuzija į Lietuvos Respublikos herbą Vytį. Kūrinyje tarptautinis siužetas persipina su vietinėmis vaizdavimo tradicijomis. Kompozicijai tai suteikia stilistinio individualumo. 

  • Paveikslas -

    Paveikslas - " Šv. Jurgis", XVIII a.

    Nežinomas dailininkas

    Paveikslas „Šv. Jurgis“. Autorius nežinomas. XVIII a.
    Paveiksle vaizduojamas žymiausias krikščionių karžygys šv. Jurgis. Jis laikomas visų kareivių, riterių ir ginklininkų globėju ir užtarėju. Nuo seniausių laikų šv. Jurgis vaizduojamas tiek Rytų, tiek Vakarų bažnyčios dailėje. Religinio žanro paveiksle šv. Jurgis pavaizduotas kaip jaunas vaikinas, kovojantis su slibinu. Veidas ramus, pasuktas ¾ kampu. Galvą supa spindinti aureolė. Šventasis dėvi romėniškus šarvus ir ryškiai raudoną apsiaustą. Kūrinyje žirgas šyvas, iškėlęs priekines kojas virš slibino. Po žirgu, apačioje, susirangęs slibinas. Auksinės ochros ir natūralios umbros atspalvių slibinas susilieja su žemės fonu, taip pabrėžiama jo galios stoka prieš raitelį. Kovos scena komponuojama kalnuoto peizažo fone. Kūrinyje vyrauja grynos, ryškios spalvos. Tapyba daugiasluoksnė, vientisa, potėpiai neryškūs.

  • Ikona - „Šv. Jurgis“.

    Ikona - „Šv. Jurgis“., XVIII a.

    Nežinomas dailininkas

    Ikona „Šv. Jurgis“. XVIII a.
    Bronzinėje ikonoje vaizduojamas krikščionių karžygys, visų kareivių, riterių ir ginklininkų globėjas šv. Jurgis. Ikonoje atsispindi tradicinis Rytų bažnyčios dailėje vyravęs vaizdinys. Nuo Vakarų kultūros jis skiriasi plastinės raiškos priemonėmis. Šv. Jurgio figūra kiek sustingusi, veidas pasuktas ¾ kampu, ietimi smeigiama slibinui tiesiai į nasrus. Šventojo galvą puošia aureolė. Kūrinio kompozicija atvira, dinamiška. Aukso spalvos raitelis ir slibinas vaizduojami mėlyname fone. Ikona krikščionių ortodoksų buvo nešiojama ant kaklo kaip amuletas.

  • Rodomi įrašai nuo 1 iki 8
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 1
Vidutinis (0 Balsai)
Vidutinis įvertinimas yra 0.0 iš 5.