• Lietuvos kariuomenės Gaižiūnų poligono puošyba XX a. 4-ajame dešimtmetyje

      Lietuvos kariuomenės Gaižiūnų poligono puošyba XX a. 4-ajame dešimtmetyje

      Vytauto Didžiojo karo muziejus pristato virtualią parodą pavadinimu „Lietuvos kariuomenės Gaižiūnų poligono puošyba XX a. 4-ajame dešimtmetyje“.
      Parodoje pristatoma muziejaus fonduose saugoma ikonografinė medžiaga, atspindinti Lietuvos ginkluotųjų pajėgų Gaižiūnų poligono aplinkos dekoravimo ypatumus 4-ajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje.
      Kuriantis Lietuvos valstybei ir jos kariuomenei, kovinis karių rengimas vyko kovų už šalies nepriklausomybę lauke. Organizuotas ir sistemingas Lietuvos ginkluotųjų pajėgų karinis pasiruošimas prasidėjo tik šioms kovoms pasibaigus. Praktiniai karių mokymai nuo 1925 m. vykdavo Varėnos poligone, tačiau jis neatitiko kariuomenės poreikių, todėl 1930 m. netoli Jonavos buvo pradėtas įrenginėti naujas poligonas, gavęs Gaižiūnų pavadinimą. Pastarasis poligonas tapo pagrindine ir nuolatine Lietuvos karių pratybų vieta nuo 1931 m. iki 1939 m. pabaigos, kai buvo perduotas Sovietų Sąjungos karinėms reikmėms.
      Įsteigus Gaižiūnų poligoną ir pradėjus jam funkcionuoti, karių gyvenamųjų stovyklaviečių įrengimas buvo reglamentuotas kariuomenės inspektoriaus įsakymais, o vėliau ir Gaižiūnų poligono taisyklėmis. Vadovaujantis jomis, dalinių palapinių išdėstymas turėjo būti simetriškas, o aplinka tvarkinga ir dekoruota. Laikantis šio nurodymo, kariai iš miške surastų medžiagų (smėlio, akmenų, samanų, konkorėžių ir pan.) kurdavo meninius papuošimus, kuriuose vyravo nacionaliniai simboliai (Lietuvos herbas Vytis, Gediminaičių stulpai, dvigubas kryžius ir kt.), Lietuvos didžiųjų kunigaikščių, valstybės vadovų ir kariuomenės personalijų skulptūros, istorinių veikėjų atvaizdai, karinės tematikos motyvai, įvairūs meniniai raštai ir kompozicijos. Vieni ryškiausių dalinių stovyklaviečių dekoravimo akcentų buvo Gedimino pilies bokštas ir vilkas, kurie simbolizavo prarastą istorinę valstybės sostinę Vilnių. Greta šių papuošimų dažnai pasikartodavo šūkis: „Amžiais už Vilnių dės galvą lietuvis!“. Visus šiuos dekoravimo elementus kariai įkomponuodavo į stilizuotus stovyklaviečių vartus, tvoreles ir veją, taip sukurdami estetiškai patrauklią ir išskirtinę poligono aplinką.
      Stovyklaviečių dekoravimo praktika tapo išskirtiniu Gaižiūnų poligono bruožu ir turėjo aiškią paskirtį: motyvuoti karius, stiprinti jų ryžtą ir atsidavimą Tėvynei, ugdyti pilietines ir patriotines vertybes bei formuoti tautinį tapatumą.
      Gaižiūnų poligono stovyklaviečių puošybos tendencijas kviečiame apžiūrėti virtualioje parodoje eksponuojamose fotografijose.

Parodos objektai

   
  • Rodomi įrašai nuo 1 iki 12
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 3
Vidutinis (0 Balsai)
Vidutinis įvertinimas yra 0.0 iš 5.