• Liaudies meno lobiai – Vincės Jonuškaitės-Zaunienės kolekcija

      Liaudies meno lobiai – Vincės Jonuškaitės-Zaunienės kolekcija

      Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkiniuose saugoma žymios tarpukario Lietuvos operos solistės (mecosopranas) Vincės Jonuškaitės-Zaunienės (1901–1997) surinkta autentiškų XIX a. pabaigos–XX a. pradžios skirtingų Lietuvos etnografinių regionų moterų tautinių rūbų kolekcija. 2001 metais muziejui ją padovanojo V. Jonuškaitės-Zaunienės duktė Giedrė Zauniūtė.
      Parodoje, skirtoje 2015-iesiems Etnografinių regionų metams, pristatome šią vertingą dovaną.
      Vincė Jonuškaitė gimė 1901 m. Subačiuje, Panevėžio aps. Ten baigė pradžios mokyklą, vėliau mokėsi Panevėžio gimnazijoje, 1915 m. išsikėlė į Voronežą, kur muzikos mokykloje pradėjo mokytis dainavimo. 1918 m. grįžusi į Lietuvą, dirbo Surdegių pradžios mokykloje, 1919 m. – Žemės ūkio ministerijoje. Draugų paraginta ėmė dalyvauti koncertuose ir jau 1919 m. rudenį suvaidino Vaidilutės vaidmenį M. Petrausko operoje „Birutė“.
      1920–1923 m. dainavimą studijavo Berlyno valstybinėje aukštojoje muzikos mokykloje, privačiai – Romoje. 1925 m. koncertavo Romos filharmonijoje, tų pat metų pavasarį pirmą kartą kaip profesionali atlikėja koncertavo Lietuvoje, Palangoje, tų pačių metų gruodžio mėn. debiutavo kaip operos solistė „Pikų Damoje“, atliko Polinos vaidmenį. V. Jonuškaitė-Zaunienė iki 1944 metų dainavo Kauno Valstybės teatre ir sukūrė 47 vaidmenis.
      Vincė Jonuškaitė-Zaunienė buvo tikra liaudies meno puoselėtoja ir propaguotoja. Lietuvoje ji surengė ne vieną lietuvių liaudies dainų koncertų ciklą. Iš savo motinos išmokusi daug senovinių liaudies dainų, jas, harmonizuotas lietuvių kompozitorių, pristatydavo publikai.
      1944 metais pasitraukė į vakarus ir nuo 1948 m. gyvendama išeivijoje, JAV, skaitė paskaitas apie liaudies dainas, aktyviai dalyvavo lietuvių išeivių visuomeninėje veikloje. Sukaupta tautinių rūbų kolekcija puikiai įrodo, kad V. Jonuškaitei-Zaunenei įkvėpimą ir pasididžiavimą lietuvių kultūra kėlė ne tik skambios liaudiškos melodijos, bet ir materialusis liaudies menas, alsuojantis tautinių raštų ir spalvų harmonija.
      Kolekcijoje – 30 eksponatų. Didesnę jos dalį (16 vnt.) sudaro Suvalkijos regionui būdingos kaišytinės ir rinktinės išeiginės moterų prijuostės, taip pat yra dvi žemaitiškos prijuostės, du sijonai, būdingi Aukštaitijos ir Dzūkijos tautiniams kostiumams, bei galvos apdangalai: žemaitiška skarelė, aukštaitiškas nuometas ir du fabrikinio žakardinio audimo šilkiniai kaspinai nuo galionų, kuriais galvas galėjo puošti zanavykės ar kapsės. Be pavienių originalių moteriškų rūbų, yra šeši prijuosčių audinio fragmentai bei iš prijuosčių dalių pasiūtas sieninis kilimėlis ir maišelis.
      Ilgą laiką svarbiausia lietuvės tradicinės aprangos dalis buvo prijuostė. Moteriai pasirodyti be prijuostės buvo nepriimtina, nepadoru. Prijuostė atliko kelias skirtingas funkcijas: praktiškąją ir dekoratyviąją. Ji buvo nepamainoma dirbant kasdieninius darbus, pridengdavo segimo sijono spragą, o sudėtingi raštai ir spalvos puošdavo moterį, išskirdavo ją iš kitų šventinę dieną.
      Prijuosčių audimo technika labai įvairi, vienai prijuostei išausti dažnai buvo naudojami net keli audimo būdai. Suvalkiečių kaišytinės prijuostės, kurios ir sudaro pristatomos kolekcijos pagrindą, yra vienos iš dekoratyviausių lietuvių tautinių audinių pavyzdžių.

Parodos objektai

   
  • Prijuostė

    Prijuostė, XIX a. pab.

    Prijuostė, kaišytinė. Violetinės spalvos dvinytai austame dugne (metmenys mėlynos spalvos lininiai, ataudai violetinės spalvos vilnos) baltomis, gelsvomis, mėlynomis ir įvairių atspalvių raudonomis skaistgijomis iškaišytos saulučių eilės. Ties juosmeniu – dvi klostės, juosmuo prisiūtas iš vyšninės spalvos vilnonio audinio. Apačioje suraukiant snapeliais pridurta 11 cm pločio tos pačios medžiagos. Kitoje prijuostės pusėje prie prieduro prisiūta 4 x 6 cm dydžio atlasinė juostelė  su ranka užrašytu tekstu: „V. Jonuškaitė 220“. Suvalkija. V. Jonuškaitės-Zaunienės kolekcija.

  • Prijuostė

    Prijuostė, XIX a. pab. – XX a. pr.

    Prijuostė, kaišytinė, viena pala buvusios dvipalės. Vyšninės spalvos dvinytai austame dugne (metmenys žalios spalvos lininiai, ataudai vyšninės spalvos vilnos) raudonos, oranžinės, violetinės, mėlynos, žalios spalvos skaistgijomis iškaišytos lelijų eilės. Juosmuo atlenktas iš to paties audinio. Apačioje prisiūtas 13 cm pločio tos pačios medžiagos prieduras, karpytas trikampėliais ir apsiūtas 0,5 cm rudo aksomo juostele. Virš prieduro prisiūta 1,5 cm pločio rudo aksomo juostelė. Kitoje prijuostės pusėje prie juosmens prisiūta 4 x 6,5 cm dydžio balto atlaso juostelė su tekstu:„203 V. Jonuškaitė“. V. Jonuškaitės-Zaunienės kolekcija.

  • Kilimėlis iš prijuostės audinio

    Kilimėlis iš prijuostės audinio, XIX a. pab. – XX a. pr.

    Kilimėlis, kabinamas ant sienos, pasiūtas iš išilgadryžės prijuostės audinio. Metmenys – juodų lininių siūlų, ataudai – lininių, medvilninių, fabrikinės vilnos, šilkvilnės siūlų. Ritmiškai kartojasi ruoželiu išaustos raudonų, gelsvų, žalių dryželių grupės, plačiuose dvinytai austuose juodos spalvos ruožuose išrinkti raudonų, baltų, žalių lelijų raštai. Kilimėlio kraštai apsiūti 11 cm pločio tokio pat audinio juostomis. Kitoje pusėje yra prisiūti 6 plastmasiniai žiedeliai pakabinimui bei 2 x 6 cm dydžio gelsvo satino juostelė su užrašyta pavarde: „Zaunienė“. V. Jonuškaitės-Zaunienės kolekcija.

  • Prijuostė

    Prijuostė, XIX a. pab. – XX a. pr.

    Prijuostė, išilgadryžė, buvo pasiūta iš skerso audinio. Metmenys ˜– rudų lininių siūlų, ataudai – lininių siūlų ir fabrikinės vilnos. Ritmiškai kartojasi išrinkti raudonų, žalių ir violetinių lelijų rašto ruožai, tarp jų išilgai įaustos raudonų, violetinių ir žalių dryželių grupės. Juosmens nėra. Kitoje prijuostės pusėje prie pažemės prisiūta 2 x 4,5 cm dydžio balto satino juostelė su išblukusiu atspaudu: „Jonuškaitės-Zaunienės nuosavybė 62“. V. Jonuškaitės-Zaunienės kolekcija.

  • Prijuostė

    Prijuostė, XIX a. pab.

    Prijuostė, išilgadryžė, buvo pasiūta iš skerso audinio. Metmenys – juodi lininiai siūlai, ataudai – fabrikinės vilnos, medvilniniai, lininiai siūlai. Ritmiškai kartojasi raudonos spalvos fabrikine vilna išrinktos stilizuoto augalinio rašto eilės, tarp rinktinių raštų – geltonais, raudonais, žaliais, baltais medvilniniais siūlais išaustos ruoželių grupės. Juosmens nėra. Kitoje prijuostės pusėje prie pažemės prisiūta 2,5 x 5 cm dydžio balto satino juostelė su juodo tušo atspaudu: „Jonuškaitės-Zaunienės nuosavybė 95 nr“.

  • Prijuostė

    Prijuostė, XIX a. pab.

    Prijuostė, išilgadryžė, pasiūta iš skerso audinio. Metmenys – tamsiai mėlyni lininiai, ataudai – raudoni lininiai, vilnoniai siūlai. Ritmiškai kartojasi tamsiai mėlyname dugne fabrikine vilna išrinkti raudonų su melsvais pakraštėliais ir baltų su violetiniais pakraštėliais lelijų rašto ruožai, tarpuose raudoname dugne – įausti geltoni, violetiniai, pilki, melsvi, žali dryželiai. Juosmuo atlenktas iš to pačio audinio ir sutraukiamas įverta aukso spalvos sintetine virvele. Prie pažemės prisiūta 6,5 cm pločio įvairiaspalviais augaliniais raštais marginta, vilnonė fabrikinė juostelė su raudonais kutais. Kitoje prijuostės pusėje prie pažemės prisiūta 2 x 4,5 cm dydžio balto satino juostelė su violetinio  ir juodo tušo atspaudu: „Jonuškaitės-Zaunienės nuosavybė 30 nr.“

  • Prijuostė

    Prijuostė, XIX a. pab.

    Prijuostė, išilgadryžė, pasiūta iš skerso audinio. Metmenys – tamsiai mėlyni lininiai, ataudai – lininiai, vilnoniai siūlai. Ritmiškai kartojasi išrinkti rausvų, baltų, melsvų ir žalių skaistgijų lelijų rašto ruožai, tarp jų – įaustos raudonų, pilkų, baltų ir žalių dryželių grupės. Prie pažemės prisiūta 5 cm pločio žalia, raudonais gėlių raštais marginta, vilnonė fabrikinė juostelė su kutais. V. Jonuškaitės-Zaunienės kolekcija.

  • Prijuostė

    Prijuostė, XIX a. pab.

    Prijuostė, išilgadryžė, buvo pasiūta iš skerso audinio. Metmenys – juodų lininių siūlų, ataudai – lininių, medvilninių siūlų. Ritmiškai kartojasi išrinkti raudoni ir balti stilizuoto augalinio ir geometrinio rašto ruožai, tarp jų – įaustos raudonų, geltonų, baltų ir žalių dryželių grupės. Juosmens nėra. Kitoje prijuostės pusėje prie pažemės prisiūta 2 x 5 cm dydžio balto satino juostelė su violetinio tušo atspaudu: „Jonuškaitės-Zaunienės nuosavybė 45.“

  • Prijuostė

    Prijuostė, XIX a. pab.

    Viena pala kaišytinės, išilgadryžės prijuostės. Tamsiai mėlyname dvinytai austame dugne (metmenys ir ataudai – lininiai) raudonos, geltonos, žalios, violetinės, rasalinės spalvos skaistgijomis išilgai iškaišytos lelijų raštų eilės, jų tarpuose – tų pačių spalvų brūkšnelių eilės. Juosmens nėra.

  • Prijuostė

    Prijuostė, XIX a. pab. – XX a. pr.

    Prijuostė, kaišytinė, pasiūta iš skerso audinio. Žaliame dvinytai austame dugne (metmenys – mėlyni lininiai siūlai, ataudai – žali fabrikinės vilnos siūlai) tolygiai raudonomis, mėlynomis, baltomis, geltonomis, oranžinėmis, rasalinėmis ir įvairių atspalvių violetinėmis skaistgijomis iškaišytas didesnių ir mažesnių lelijų raštas. Prijuostė ties juosmeniu klostyta giliomis klostėmis. Juosmuo – juodos juostelės, prisiūtas iš vidinės pusės. Apačioje, suraukiant snapeliais, prisiūtas 15,5 cm pločio tos pačios medžiagos prieduras. Kitoje prijuostės pusėje prie pažemės prisiūta 2 x 4,5 cm dydžio balto satino juostelė su violetinio tušo atspaudu: „Jonuškaitės-Zaunienės nuosavybė 64 nr.“ V. Jonuškaitės-Zaunienės kolekcija.

  • Prijuostė

    Prijuostė, XIX a. pab.

    Prijuostė, kaišytinė, vienos palos, pasiūta iš skerso audinio. Violetinės spalvos dugne (metmenys – mėlynos spalvos lininiai siūlai, ataudai – violetinės spalvos fabrikinės vilnos siūlai) įausti siauri išilginiai avietinės, gelsvos spalvos dryželiai, raudonos, geltonos, mėlynos, žalios, oranžinės spalvos skaistgijomis išilginėmis eilėmis iškaišyti katpėdėlių ir lelijų raštai. Ties juosmeniu prijuostė smulkiai paraukta. Juosmuo prisiūtas iš rudos spalvos medvilninio audinio. V. Jonuškaitės-Zaunienės kolekcija.

  • Prijuostės audinys

    Prijuostės audinys, XIX a. pab. – XX a. pr.

    Prijuostės audinys. Audinys – išilgadryžis, austas dvinytai. Metmenys – rudi lininiai siūlai, ataudai – raudoni, rudi medvilniniai, fabrikinės vilnos siūlai. Ritmiškai kartojasi siauri rudi ir platūs raudoni dryžiai, plačiuose dryžiuose dimais įaustos žalios, mėlynos, baltos ir rožinės spalvos geometrinių raštų eilės, apačioje – skersi dryželiai. Iš šio audinio pasiūtas maišelis. V. Jonuškaitės-Zaunienės kolekcija.

  • Rodomi įrašai nuo 1 iki 12
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 3
Vidutinis (0 Balsai)
Vidutinis įvertinimas yra 0.0 iš 5.
Dar nėra komentarų. Būti pirmam.