• Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų portretai

      Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų portretai

      Vytauto Didžiojo karo muziejaus Meno rinkinyje saugomi Lietuvos valdovų portretai, tapyti žymių tarpukario Lietuvos dailininkų. Išskirtinę kolekciją sudaro daugelio Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų portretai, pradedant vieninteliu Lietuvos karaliumi Mindaugu, baigiant paskutiniuoju Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu Stanislovu Augustu Poniatovskiu.
      Valdovų portretai sukurti XX a. antrajame–trečiajame dešimtmetyje, tautinio atgimimo laikais. Tai buvo viena iš vaizdinių priemonių tautinei dvasiai ir patriotiškumui stiprinti, nuosekliai formuoti tuometinio Karo muziejaus rinkinius. Istorinių asmenybių portretai turėjo atspindėti gilias, kažkada pamirštas tautos šaknis.
      Portretai nutapyti laikantis panašios kompozicinės struktūros. Tai išduoda, kad kūriniai buvo užsakyti tuometinio muziejaus vadovo gen. ltn. Vlado Nagevičiaus, kuris aktyviai bendravo su žymiais dailininkais, kviesdavo juos į muziejaus meno kūrinių priėmimo ir vertinimo komisijas. Visi portretai pusiau figūriniai. Valdovai vaizduojami iki pusės, veidu į priekį arba trijų ketvirčių rakursu. Dažnai kunigaikščių veiduose atsispindi rimtis, rečiau –susimąstymas. Individualioms asmenybės būdo savybėms akcentuoti pasitelkiamas fonas – dominuoja vientisas, tamsios spalvos koloritas. Kūriniuose vietomis matomi ryškūs, dinamiški potėpiai atskleidžia impresionistinės manieros užuominas.
      Subtilia tapyba išsiskiria Petro Kalpoko sukurti kunigaikščių portretai. Skirtingai nuo kitų autorių kūrinių, pastarieji pasižymi toniniu formos modeliavimu, detalėmis, sujungtomis į vieningą plastinę formą. Jo tapytuose portretuose išryškinti šviesos efektai kuria paslaptingumo įspūdį. Koloritas sodrių ir gilių spalvų. Tuo tarpu, Vlado Didžioko kūriniuose ypač ryški akademinė maniera, tikslus realistinis piešinys, griežta kompozicija. Forma modeliuojama griežta linija. Šio dailininko tapyti portretai mažiau individualizuoti ir psichologiškai turiningi.
      Išskirtinė Lietuvos dailės portretų kolekcija atskleidžia asmeninį dailininkų požiūrį į istorines asmenybes, išryškina individualias kūrėjų meistrystės ypatybes. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystė valdovų portretai primena apie sudėtingą ir ilgą Lietuvos valstybės kūrimosi kelią.
      Eglė Aleknaitė

Parodos objektai

   
  • Portretas „Didysis Lietuvos kunigaikštis Švitrigaila“

    Portretas „Didysis Lietuvos kunigaikštis Švitrigaila“, XX a. 2 deš.

    Aleksandras Šimkūnas

    Portrete vaizduojamas Lietuvos didysis kunigaikštis Švitrigaila. Kunigaikštis buvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo ir Tverės kunigaikštytės Julijonos sūnus. Motinos buvo pakrikštytas stačiatikiu. Kartu su Jogaila 1386 m. Krokuvoje perkrikštytas kataliku. Portretas pusiau figūrinis. Vyras vaizduojamas iki pusės, šiek tiek pasisukęs į kairę. Kunigaikštis vaizduojamas su barzda, rimtu ir susikaupusiu veidu, dėvintis šarvus,  ant galvos – šalmą. Šarvus dengia raudonas apsiaustas. Portreto fone dominuoja tamsiai ruda spalva, kairėje pusėje šviesus koloritas išryškina švelnius veido bruožus. Portreto kompozicija uždara, statiška. Tapyba daugiasluoksnė, vietomis matyti ryškūs potėpiai.

  • Portretas „Didysis Lietuvos kunigaikštis Vytenis“

    Portretas „Didysis Lietuvos kunigaikštis Vytenis“, XX a. 2 deš.

    Petras Kalpokas

    Portrete vaizduojamas Lietuvos didysis kunigaikštis Vytenis. Kunigaikštis buvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butvydo sūnus. Jo valdymo laikotarpis pasižymėjo nuolatinėmis lietuvių kovomis su Vokiečių ordinu. Po Vytenio mirties Lietuvos didžiojo kunigaikščio sostą užėmė Gediminas. Portretas pusiau figūrinis. Vyras vaizduojamas iki pusės, veidu į priekį.  Kunigaikščio veidas įsitempęs, kiek neramus. Vyras vaizduojamas su šarvais. Ant galvos uždėtą šalmą puošia didelė plunksna.  Fone dominuoja tamsiai ruda spalva, vietomis atsirandantys  prašviesėjimai išryškina neramią personažo nuotaiką. Portreto kompozicija uždara. Tapyba daugiasluoksnė, vietomis ryškūs, dinamiški potėpiai atskleidžia impresionistinę tapymo manierą.

  • Portretas „Lietuvos Karalius Mindaugas“

    Portretas „Lietuvos Karalius Mindaugas“, XX a. 2 deš.

    Vilius Jomantas

    Kūrinyje vaizduojamas Lietuvos didysis  kunigaikštis  ir  pirmasis Lietuvos karalius Mindaugas. Mindaugui priėmus krikštą, 1251 metais Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė buvo paskelbta katalikiška Lietuvos karalyste. Po Durbės mūšio, 1261 m. Mindaugas atsisakė  krikščionybės,  susigrąžino  Vokiečių ordinui užrašytą Žemaitiją. 1263 m. Mindaugą nužudė Treniotos paskirti sąmokslininkai. Portretas pusiau figūrinis. Vyras vaizduojamas iki pusės, šiek tiek pasisukęs į kairę, rimta veido išraiška, su ilga barzda, kuri driekiasi iki pusės krūtinės. Dėvi  aukso spalvos šalmą –  karūną. Krūtinę  dengia  raudonas apsiaustas. Po apsiaustu –  krūtinę dengiantys šarvai. Vyro figūros kairė pusė įsilieja į rudų atspalvių foną, taip kuriamas paslaptingumo įspūdis. Kūrinio kompozicija uždara, statiška. Tapyba daugiasluoksnė, vietomis matyti ryškūs potėpiai.

  • Portretas „Didysis Lietuvos kunigaikštis Švarnas“

    Portretas „Didysis Lietuvos kunigaikštis Švarnas“, XX a. 2 deš.

    Petras Kalpokas

    Kūrinyje vaizduojamas Lietuvos didysis  kunigaikštis Švarnas. Jis buvo jauniausias Haličo kunigaikščio Danieliaus Haličiečio ir jo žmonos Onos Mstislavovaitės Naugorodietės sūnus. Kunigaikštis artimai bendradarbiavo su Mindaugo sūnumi Vaišelga. 1269 m. kunigaikštį Švarną nuo sosto nuvertė Traidenis. Portretas pusiau figūrinis. Vyras vaizduojamas iki pusės, veidu į priekį.  Kunigaikščio veidas įsitempęs, žvilgsnis nukreiptas į kairę. Santūrią veido nuotaiką sustiprina išraiškinga juoda barzda.  Vyras vaizduojamas su tamsiais šarvais. Kūrinio kompozicija uždara, statiška. Tapyba daugiasluoksnė, vietomis matyti ryškūs potėpiai.

  • Portretas „Didysis Lietuvos kunigaikštis Kazimieras Jogailaitis“

    Portretas „Didysis Lietuvos kunigaikštis Kazimieras Jogailaitis“, XX a. 3 deš.

    Petras Kalpokas

    Kūrinyje vaizduojamas Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius  Kazimieras Jogailaitis. Kazimieras Jogailaitis buvo Jogailos sūnus ir jaunesnysis Vladislovo III Varniečio brolis. Lenkijos karaliaus  sostą užėmė po brolio mirties. Portretas pusiau figūrinis. Vyras vaizduojamas iki pusės, šiek tiek pasisukęs į kairę. Kunigaikščio veidas ramus, akys liūdnos, plaukai iki pečių. Ant galvos jis dėvi  karūną. Vyras dėvi raudonus marškinius, dekoruotus aukso spalvos juostomis. Paveikslo fonas tamsios spalvos. Kūrinio kompozicija uždara, statiška. Tapyba daugiasluoksnė, vietomis matyti ryškūs potėpiai.

  • Portretas „Didysis Lietuvos kunigaikštis Gediminas“

    Portretas „Didysis Lietuvos kunigaikštis Gediminas“, XX a. 3 deš.

    Vilius Jomantas

    Kūrinyje vaizduojamas Gediminaičių dinastijos Lietuvos didysis  kunigaikštis Gediminas. Lietuvos Didžiojo kunigaikščio sostą Gediminas užėmė po Vytenio mirties. Portretas pusiau figūrinis. Vyras vaizduojamas iki pusės, šiek tiek pasisukęs į kairę, labai rimta veido išraiška. Puse kunigaikščio veido dengia vešli barzda ir ūsai.  Vyras vaizduojamas su šarvais. Ant kairio peties uždėtas raudonas apsiaustas. Kūrinyje dominuoja tamsūs, šalti atspalviai.  Kūrinio kompozicija uždara, statiška. Tapyba daugiasluoksnė, vietomis matyti ryškūs potėpiai.

  • Portretas „Didysis Lietuvos kunigaikštis Aleksandras“

    Portretas „Didysis Lietuvos kunigaikštis Aleksandras“, XX a. 2 deš.

    Vilius Jomantas

    Portrete vaizduojamas Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Aleksandras. Jis buvo  Kazimiero Jogailaičio ir Vokietijos imperatoriaus Albrechto II Habsburgo dukters Elžbietos ketvirtasis sūnus, Jogailos anūkas. Portretas pusiau figūrinis. Vyras vaizduojamas iki pusės, šiek tiek pasisukęs į kairę.  Veidas  ramus, kiek sustingęs. Plaukai ir barzda  tamsiai rudos spalvos. Dėvi  karūną. Pečius dengia  karaliams būdingas apsiaustas. Po apsiaustu – krūtinę dengiantys šarvai. Paveikslo fonas tamsus, rudų atspalvių. Kūrinio kompozicija uždara, statiška. Tapyba daugiasluoksnė, vietomis matyti ryškūs potėpiai.

  • Portretas „Didysis Lietuvos kunigaikštis Algirdas

    Portretas „Didysis Lietuvos kunigaikštis Algirdas", 1933 m.

    Petras Kalpokas

    Portrete vaizduojamas Lietuvos didysis kunigaikštis Algirdas.  Jis buvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino sūnus. Portretas pusiau figūrinis. Vyras vaizduojamas iki pusės, veidu į priekį.  Kunigaikščio veide atsispindi rimtis, tai išryškina kontrastinga barzda ir gilios akys. Vyras vaizduojamas su šarvais. Ant galvos uždėtą šalmą puošia didelė plunksna.  Fone dominuoja tamsiai ruda spalva. Portreto kompozicija uždara. Tapyba daugiasluoksnė, vietomis matyti ryškūs, dinamiški potėpiai atskleidžia impresionistinę tapymo manierą. Autoriaus signatūros nėra.

  • Portretas „Didysis Lietuvos kunigaikštis ir Lenkijos karalius Jogaila“

    Portretas „Didysis Lietuvos kunigaikštis ir Lenkijos karalius Jogaila“, XX a. 2 deš.

    Nežinomas Lietuvos XX a. I p. dailininkas

    Kūrinyje vaizduojamas Lietuvos didysis  kunigaikštis  ir Lenkijos karalius – Jogaila.  Jis buvo Algirdo sūnus, kuris pradėjo Lenkijos ir Lietuvos valdovų Jogailaičių dinastiją. Jogailai valdant buvo priimtas tikrasis Lietuvos ir jos gyventojų krikštas pradėtas XIV a. pab. 1385 m. Krėvos sutartyje tuometis Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila įsipareigojo įvykdyti Lietuvos krikštą. 1386 m. vasario 15 d. Vavelio katedroje pakrikštytas pats Jogaila, taip pat karališkosios šeimos nariai.
    Kunigaikščio portretas pusiau figūrinis. Vyras vaizduojamas iki pusės, šiek tiek pasisukęs į kairę pusę.  Vyras vaizduojamas labai rimta, kiek liūdna veido išraiška. Plaukai iki pečių.  Ant galvos jis dėvi  karūną. Kūrinio kompozicija uždara, statiška. Tapyba daugiasluoksnė, vietomis matomi ryškūs potėpiai. Autoriaus signatūros nėra.

  • Portretas „Didysis Lietuvos kunigaikštis Kęstutis“

    Portretas „Didysis Lietuvos kunigaikštis Kęstutis“, XX a. 2 deš.

    Nežinomas Lietuvos XX a. I p. dailininkas

    Portrete vaizduojamas Lietuvos didysis kunigaikštis Kęstutis. Jis buvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino sūnus. Portretas pusiau figūrinis. Vyras vaizduojamas iki pusės, šiek tiek pasisukęs į dešinę, veidas  ramus, kiek sustingęs, nerimą išryškina  gilios akys ir paryškinti skruostai. Kunigaikštis vaizduojamas su šalmu, pečius dengia kailinis apsiaustas. Fone dominuoja žalsvi atspalviai. Portreto kompozicija uždara. Tapyba daugiasluoksnė, vietomis matyti ryškūs, dinamiški potėpiai. Autoriaus signatūros nėra.

  • Portretas „Didysis Lietuvos kunigaikštis Žygimantas Kęstutaitis“

    Portretas „Didysis Lietuvos kunigaikštis Žygimantas Kęstutaitis“, XX a. 2 deš.

    Nežinomas Lietuvos XX a. I p. dailininkas

    Kūrinyje vaizduojamas Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Kęstutaitis. Jis buvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio ir jo žmonos Birutės jauniausias sūnus. Portretas pusiau figūrinis. Vyras vaizduojamas iki pusės, šiek tiek pasisukęs į dešinę,  veidas rūstus, žvilgsnis įtemptas. Rimtą veido išraišką pabrėžia ilgi ūsai. Vyras vaizduojamas su šarvais ir šalmu, pečius dengia tamsus kailinis apsiaustas. Paveikslo fonas tamsus, pilkų atspalvių. Kūrinio kompozicija uždara, statiška. Tapyba daugiasluoksnė, vietomis matyti ryškūs potėpiai. Autoriaus signatūros nėra.

  • Portretas „Vytautas Didysis“

    Portretas „Vytautas Didysis“, 1930 m.

    Jonas Mackevičius

    Portrete vaizduojamas Lietuvos didysis  kunigaikštis – Vytautas. Jis buvo didžiojo kunigaikščio Kęstučio sūnus, Jogailos pusbrolis. Kunigaikštis vadovavo Lietuvos ir Lenkijos kariuomenei Žalgirio mūšyje 1410 m. galiausiai  palaužusiai Vokiečių ordino karinę galią. Vytautas Didysis  buvo ir yra laikomas didingiausiu kada nors valdžiusiu Lietuvos valdovu. Bėgant amžiams Lietuvoje formavosi Vytauto kultas. Tarpukario Lietuvoje Vytautas buvo vienas iš pagrindinių valstybės tautiškumo atgaivinimo ir istorinės atminties simbolių.  
    Portretas pusiau figūrinis. Vyras vaizduojamas iki pusės, šiek tiek pasisukęs į kairę pusę.  Kunigaikščio veidas ramus, akys liūdnos. Vyro plaukai iki pečių.  Ant galvos jis dėvi  karūną. Paveikslo fonas tamsus, pilkų atspalvių. Kūrinio kompozicija uždara, statiška. Tapyba daugiasluoksnė, vietomis matomi ryškūs potėpiai. Autoriaus signatūra yra apatiniame dešiniajame kampe.

  • Rodomi įrašai nuo 1 iki 12
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 2
Vidutinis (0 Balsai)
Vidutinis įvertinimas yra 0.0 iš 5.
Dar nėra komentarų. Būti pirmam.